Kūrybos oaze

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...


BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...

Сообщений 61 страница 70 из 152

61

Motina (2004)

https://forumupload.ru/uploads/000a/ec/5a/540-1.jpg

Kaltas

Skaičiuoju mirusius.
Jie iš vaikystės ir kelių,
Kuriuos kadaise susitikę.
Dar vis įklimpęs čia,
Dar vis senatvėj gyvenu,
Tik jau beveik kaip Dievas
Vienas užsilikęs.

Tai kam skaičiuoti
Ieškant dar tokių, kaip aš.
Jie irgi nekelia man džiaugsmo,
Netgi ne praeitį paglostau, o ligas,
Jau sarmata
Net viltimi paguosti.

Net ir eilėraštis kaip kryžius,
Tiktai ant jo - ne Jėzus Kristus;
Gyvenimas žmogaus, akimirka prikaltas.
Bet jau ir su tokiu manim
Tuštėja žemėje bažnyčios.
O Viešpatie, atleisk,
Kad vis dar kaltas, kaltas, kaltas...

2010-07-13 16:26:32 Pelėda

Komentaras: 

Kapsė Parašė komentarų: 294 2010-07-13 16:44:53 
Prasminga saviplaka. Bet kam taip nuvertinti save, jei ištari tokius reikšmingus žodžius, kurių šimtai nesugwebėtų pasakyti: ,,...eilėraštis kaip kryžius, tiktai ant jo - ne Jėzus Kristus, gyvenimas žmogaus, akimirka prikaltas."

nebeieškau Parašė komentarų: 943 2010-07-13 16:44:03 
Gyvenimas žmogaus, akimirka prikaltas

Ir visi į Anapus. Vis skuba ir skuba. Vienas likęs kaip Dievas akimirka žaidžia. Kaltas? Ar kaltas?..

zirzule Parašė komentarų: 1954 2010-07-13 16:40:00 
Žaviuosi visutėliu.

Tik jau beveik kaip Dievas
Vienas užsilikęs.
... vis dar kaltas, kaltas, kaltas...

62

Nelaiminu...

Keistai atrodo muzika, kai mirtį groja.
Su pergale Tave,
Su Žalgiriu, o Žemės broli!
Ir atmintis tegu neblėsta.
Bet pasakyki, ar džiugu?
Lyg ten esu -
Pulkai išsiruošė į kovą,
Žaibuoja plienas,
Dega kraujas.

Ne pergalė,
Tai ji – mirtis - pirmoji.

Krauju apkempa laukas,
Ir kūnai mėtosi it motinų nematę -
O sūnūs,
Mano žemės sūnūs -
Nelaiminu aš pergalės, kuomet žmogus
Į širdis smaigsto geležį
Ir meldžiasi į Dievą,
Kad jis su juo būtų kartu..

Žvėries galia.
O kur Adomo ir Ievos,
Kai protas suvokia būties aukštesnę kilmę?

2010-07-15 07:59:46 Pelėda

63

Liūdėsiu

Mirtis skaudi.
Liūdysiu.
Ne metai ir ne du, kai supratau,
Kodėl išspausti ašaros nemoku,
Kai miršta paskutiniai iš draugų.

Apvaikštau karstą. 
Bet ir vėl - ne karstas;
Gyvenimas žmogaus, kurį regiu:
Buvai mylėtas, mielas drauge,
Ir mergos kraustėsi iš proto,
Kad būtum ne visų...

Prisimeni,
Dainuodavom gerklėm užkimę
Ir dingdavo naktis,
Žvaigždynai traukdavos į nieką -
Kai viskas dingsta,
Dar kažkas išlieka,
Kad paniūniuotų atmintim.

Į paskutinį balių išeinu ir aš.
Neduok, dievul, užmiršt bent vieną,
Kuris tarp mirusių ir tarp gyvų
Nepadainuotų man:
Cykiai cykiai Nemunėlis plaukia...

Klausa jautri,
Ir bijosi mirtis artėti -.
Gyvi ir mirusieji vienoje širdy.
O ši tiesa tik tiems,
Kas geba patikėti -
Už okeanus laikas neaprėpiamai didesnis
Ir reikia laukt,
Kada išėję vėl
                  namo
                        sugrįš...

64

https://forumupload.ru/uploads/000a/ec/5a/551-1.jpghttps://forumupload.ru/uploads/000a/ec/5a/532-1.jpg


Gražu

Tu apie širdį man kalbi?
Didi erdvė!
Ir net sakau - tokios jau neužkimši.
Tave ji irgi vedė į Paryžių.
Ir štai dabar rašai,
Kad gal sugrįši.
Bet argi reikia nusiminti?
Yra Pekinas dar,
Ir didelė Maskva,
Ir Liverpūlis...
Tik sukis  voverės  ratye!

Gražu, kai telpa tiek pasaulio širdyje,
O dar gražiau,
Kuomet nerūpi, kur numirsi.

2010-07-28 09:54:03 Pelėda

65

Beveik pagal Darviną
Nemoku iš savęs išmesti šlamšto,
Kuris per šitiek metų su manim suaugo,
Apnešdamas net širdį - sakramentą šventą , 
Net smegenis
Per kur ateina būti
Priešai ir draugai.

Per šitiek metų
Net savęs jau nepažįstu.
Grįžtu atgal pas pramotę beždžionę.
Į medį nelipu,
Bet lazdą rankoje laikau -
Kadaise ji išmokė būti žmogumi,
Dabar gi padeda sugrįžti atgalio.
Bet nedrąsu.
Kai toks esu
Net ir beždžionei nejauku
Matyti savo kūrinį
Sukurta jai, darbuojantis lazda.

2010-07-29
Pelėda

66

Niekas neateis

Tuomet,
Kai pažvelgiu giliau
Į tokią realybę dvasios,
Dedu karūną ant galvos
Už tuos,
Kurie karaliams
Žemę arė,
           tikėdami –
Ateis ir bus,
Sūnaičiais,
            ainiais,
            būsimais laikais.

Širdy senovė apkūrena seną gryčią,
Arklai sudeginti seniai,
Dar skambina iš mirštančios parapijos bažnyčios,
Praradę gaudesį varpai,
Bet tik širdy,
Tik atminty.
Karaliai jau neturi laiko būti čia.
Ir pusto mano Šklėrius žalias vėjas-
Duris atvėręs...

... Niekas nepareina,
Niekas neateis.

Dedu karūną ant galvos
Už tuos,
Kurie tikėjosi
Karaliais pamatysią savo ainius.

Pelėda

67

Rugpjūtyje

Ramu.
Kaip paukštyje, nutilus giesmei.
Ir varva laikas
Kaip beržų sula.
Ąsotis pilnas.
Ačiū.
Jau užtenka.
Net jeigu tai būtų daina,
Jai irgi reikalingas saikas.
Tačiau dar vis save
Iš raidžių keturiolikos renku -
Nenori ant akmens iškaltos būti.
Paso svetainėje
Užsitrenkė kaip barikados
Ir gelstas laikas ant krūtinės jų-
Net metų neskaičiuoja, padlos.

O! nesmagu, kai taip.
Ir vis dėlto girdėkim -
Ar reikia šitaip žygdarbius
Voratinkliais dabinti,
Kuomet ąsotis pilnas,
O krūtinėje
Net ir dievai nežino
Pykti ar mylėti?

Tegu ateina pasaka graži:
Pamoki, Pranai, vieversiui ir rupiai savo duonai,
O tu, Karlonai, irgi nekvailioki -
Rygpjūtyje išeina vasarojai,
Laukai tuštėja,
Net su vagom ražienos verčias po žeme.
Diena, kita
Ir vėl sėja.

2010-08-01
Pelėda

68

Svarbiausia

Užgesinau jausmus.
Atleisk, kad žodžiuose jau prieskonių mažiau.
Jau temstančiom akim
Žiūriu į tolumas, kur laikas skuba.
Atrodo, liūdi, kad manęs nerasiąs ten -
Prabėgdamas vis trukteli už skverno: 
- Neužsilik senatvėje žmogaus
Ir netikėk kalbom,
Kad ji protinga ir graži.

O ne! To man kalbėt tikrai nereikia.
Mylėjau gal daugiau, negu reikėjo,
Bet kaip benuskambėtų sakinys –
Svarbiausia būti
Ir gyventi judesy.
Todėl jau ir dabar,
Dar nepaleisdamas akių šviesos,   
Ne žvakutes;
Nakties žvaigždes jose degu.

2010-08-05 19:22:36

69

Tokia akimirka...

Nutilau,
Kaip išpiltas ąsotis.
Aukštyn dugnas...
Neliko nei lašo.
Ir dzievulis, - regiu -
Jau daugiau net neprašo,
Kad nors žody galėčiau pabūt.

2010-08-06 19:46:18 Pel

70

Tokia akimirka...

Nutilau,
Kaip išpiltas ąsotis.
Aukštyn dugnas...
Neliko nei lašo.
Ir dzievulis, - regiu -
Jau daugiau net neprašo,
Kad nors žody galėčiau pabūt.

2010-08-06 19:46:18 Pel


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...