Motina (2004)
Kaltas
Skaičiuoju mirusius.
Jie iš vaikystės ir kelių,
Kuriuos kadaise susitikę.
Dar vis įklimpęs čia,
Dar vis senatvėj gyvenu,
Tik jau beveik kaip Dievas
Vienas užsilikęs.
Tai kam skaičiuoti
Ieškant dar tokių, kaip aš.
Jie irgi nekelia man džiaugsmo,
Netgi ne praeitį paglostau, o ligas,
Jau sarmata
Net viltimi paguosti.
Net ir eilėraštis kaip kryžius,
Tiktai ant jo - ne Jėzus Kristus;
Gyvenimas žmogaus, akimirka prikaltas.
Bet jau ir su tokiu manim
Tuštėja žemėje bažnyčios.
O Viešpatie, atleisk,
Kad vis dar kaltas, kaltas, kaltas...
2010-07-13 16:26:32 Pelėda
Komentaras:
Kapsė Parašė komentarų: 294 2010-07-13 16:44:53
Prasminga saviplaka. Bet kam taip nuvertinti save, jei ištari tokius reikšmingus žodžius, kurių šimtai nesugwebėtų pasakyti: ,,...eilėraštis kaip kryžius, tiktai ant jo - ne Jėzus Kristus, gyvenimas žmogaus, akimirka prikaltas."
nebeieškau Parašė komentarų: 943 2010-07-13 16:44:03
Gyvenimas žmogaus, akimirka prikaltas
Ir visi į Anapus. Vis skuba ir skuba. Vienas likęs kaip Dievas akimirka žaidžia. Kaltas? Ar kaltas?..
zirzule Parašė komentarų: 1954 2010-07-13 16:40:00
Žaviuosi visutėliu.
Tik jau beveik kaip Dievas
Vienas užsilikęs.
... vis dar kaltas, kaltas, kaltas...