Eilėraštis mūzoms     

O Jūs, užaugusios širdy,
Man nesmagu į kelią rodyt,
Lyg būčiau svetimas,
Lyg svečioje šaly
Išleisčiau laimės paieškoti.
Bet, mūzos mielosios,
Ir žody kaip dangun
Ir dievas, ir pekla sukyla.
Jūs man gyvenimas -
Aš myliu jį
Kai eina žingsniais,
Trupiniais suiręs,
Esmių ieškoti
Kitoje būty.

Prisiglaudžiu prie jūsų
Ir jaučiu TĖVYNĘ -
Ji visuomet toli toli,
Visos vien čia jos
Niekuomet nebūna...

2009-10-27 07:46

                             Pasikalbėjome...

    -Abejoju ar skiri mergą nuo ožkos, - pasakiau nežinodamas, kad reikalų turiu su kritiku.
    - Ar tai labai svarbu, jeigu nei viena, nei kita - ne mano?
    Truktelėjau pečiais.
    - Man - ne. Bet ir mergai, ir ožkai turbūt svarbu žinoti, kas prie jų kimba: ožys ar vyras?

Dejonė gerklėje

Žinau-
Nustebti jau nemoku.
Ir gaila, kad, deja,
Palieka dar viena būtybė Žmogų,
Gal net bevardė,
Bet... vis tiek
Dangaus dukra.

Jau daug jų dingo -
Ir užjaust, deja, nemoku,
Priglust prie kito vargo
Ar bėdos,
Nemoku sužinot, kaip skauda,
Kuomet esu šalia,
O lig nėra.

Išeina...
Iš jausmų išeina
Dangaus peizažų buvusi dvasia.
Dar noriu pasiguost:
-O Dieve!...
Bet suprantu,
Jau ten ir Jo nėra.

It skuduras kažkur pakeltas,
Dar nenublukęs,
Dar spalvom ESU
.........................
Dejuoja gerklėje sušalęs žodis,
O žodyje –Žmogus.
2009-11-06 07:59

Komentaras:

Auss_ 
It skuduras kažkur pakeltas,
Dar nenublukęs,
Dar spalvom ESU
gražu

Žilis be Gogo 
žodyje - tyliu
-
geras ir nuoširdus

Gendalfas Baltasis
yra daug gėrio ir grožio šitam kūriny, tik kodėl jis "suveltas"? žinau, kad didžiosios raidės nėra pašalintos iš lietuvių kalbos, bet jomis piktnaudžiaujama kartais be reikalo: kad ir tas ESU - kam reikia, tas supras prasminį kirtį, sapienti sat. t.p. susidaro įspūdis, kad "deja" labiau vartojamas dėl ritmo, o ne iš tikro. ir turėtų tikriausiai būti "lYg nėra"? labai tvirta pabaiga. kabinėjuosi ne dėl to, kad kabinėčiausi ir būtų mano toks darbas, bet todėl, kad yra ką tobulinti, nes stuburas labai tvirtas. žinoma, čia tik mano nuomonė. 3++

agricola 
tikrai žodyje žmogus...

Kitkutis 
Pet kats dingo, Pegemotats taip??..Pet Pegemotats nedingo, jits tik dapar aptsidengts knipopijats ir paratsyts kūriniuts, tsau ramiai paratsyts, nets jits pats geriau zino, kats jam geriau ir gal jits vitsai nenorėjo dingti, pet jeigu taip patsidarė, tai jits vitsai tia nekaltats, pet aitsku kazkats yra kaltats, pet tikrai ne Pegemotats, patakiau. Ir vitsai Dievats yra, todėl tu pegėdits dapar ir jeigu nepatsitaitsytsi, ats tau itspardytsiu tsupinę, tikrai tikrai itspardytsiu patakiau.
Dejuoja gerklėje tsutsalęts zodits,
O zodyje - Pegemotats ir vitsi kiti.
Pa.

        Beausis asilas

Užsigeidė beausis paskaityti poezijos
Perskaitė nediduką Pelėdos eilėraštį. Bet ką daryti perskaičius?
Mato, kad kiti rašo vertinimus.
Parašė ir beausis.
- Kodėl parašei vienetą?
- Iš tikrųjų esu asilas, bet paslėptas kartu su ausimis.

Du amerikonai ir aš tarybinis arba sovietinis...

   
             Po Žmogų...

                        O kas esi
                        Sakyki, Savęspi?
                        Man nesmagu įtarti, kad senatvė
                        Panūdo žaisti būtimi.
                        Jau sugebu žvaigždes uždegti,
                        Pavaikščioti po erdvę begalybės.
                        Keliai po kojomis nedulksta,
                        O akyse tamsa
                        Regėjimais sunokus.
                        Ir suprantu,
                        Kad vaikščioju po Žmogų.
                        Vėl mūzomis suaikčioja širdis:
                        O Savęspi! tikiu -
                        Pasaulis begalybėje esi..

KOMENTARAI:

rasa varnėtamsa regėjimais sunokus - ypač graži metafora

Taurija:...oi, ta prasminga kelionė savęs link...patiko, giliai pajausta.

alibaba:Išmintiškai parašyta. Už "savęspi" pagarba.

Karilė  Yra kaip yra - ką Pelėda beparašo, man viskas prasminga, jauku, gražu, poetiška
Kodėl? Nežinau.

semema:po žmogų... galima paklysti

giedrex26:  Jau sugebu žvaigždes uždegti,
Pavaikščioti po erdvę begalybės
...PLATU, ŠVIESU IR POETIŠKA...begalinė erdvė ir jausmas meistriškai išraiškingai persipynę...nubanguoja filosofiškai ir įtaigiai...

Baltas lapas:
Savęsp(risipažinimo) eini Žmogau...
Nepyk (už tiesą) - aš ir seku iš paskos,
Visi, savais keliais žingsniojame visaton...
kur susilieja - du pasauliai...
...vienas mumyje - ir visi kiti aplinkui...

Poezijoj tu peržengei ribas pasaulio
Tu pratiniesi žengti tarp žvaigždžių toliau
keliu - regėjimais įmintu, mūzom pramintu
eini eini - o jis prasideda ir pasibaigia savęspižmogumi...

t.y. tuo - kuo dar tiki...

Be tiesos       

Suklūsta žmonės
Kai sakau:
- Pavasarį nešu.

Tai mano sakmės be tiesos,
Bet... ir jomis tikiu.
Galbūt, kad rudenio tyloj
Neįprantu įeit į rūką, purvą, vėją...
Po dangų saulė ritinėjas,
Ties inkilu pašvilpauja varnėnas
Ir driekiasi į tolumas sapnai,
Kur išgirstu, suskaudus sielai:
- O ne, brolau,
Tai ne pavasaris,
Tai Dievas aušta
Galbūt, kaip tavo sakmės -
Irgi be tiesos.

2009-11-14 08:07:31