Kūrybos oaze

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...


BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...

Сообщений 11 страница 20 из 152

11

o.O  :canthearyou:  :rofl:
2009-11-11 15:42:50 
...elėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda numarinta pelėda suka lizdą už mano veido

Iš Asmat veido

O, atsidusk širdie...
Priglusk prie mano uokso.
Ar negalvoji, kaip jai skauda?
Juk tu -
Ne aš
Suki lizdus
Iš Asmat Irtia veido.
Ir paslapčių tegu nebus.
Girdėk ir viską sužinosi -
Nenumarinta pelėda...
Ne-
     nu-
          ma-
                rin-
                     ta...
AITRI TAMSA jos uoksą glosto,
O akyse- šviesu,
Kad net pelėdai leido
Lizdą sukt
Iš savo veido
Gražus
Žmogus
   2009-11-18 20:32:01

-------------------------------------------------------------------------------

KOMENTARAI:
Stargazer Parašė komentarų: 136 2009-11-19 07:43:08 
ahahaha  eilius apie mano kolegę, imu į mėgstamiausius !

Antanas Gintautas Parašė komentarų: 131 2009-11-19 00:59:36 
O juk čia yra kažko gražaus...

CrazyWorld 2009-11-18 22:37:29 
Dedikacija, sakyčiau.
Labai patiko : )

Irtia Asmat
2009-12-10 17:25:06
Labas vakaras!
Ką tik radau "Iš Asmat veido"... Ačiū Jums labai. Tikrai. Nežinau ir ką pasakyti... Atrodo, viskas, ką parašysiu, bus ne tai, ką norėčiau... Tuomet man belieka padėkoti Jums tylėjimu ir paraudusiais skruostais...:-)

12

:suspicious:  :writing:  :writing:

Šalis Savęspi

Čia – Savęspi.
Žodynas neužmiršęs jos.
Nors iš toli atėjus -
Iš toliau nei raidė,
Ji man kaip didelė šalis,
Valstybė,
Kurioje gyventi
Įkėlė Dievas ir lopšys.

O Savęspi,
Nedinki toliuos praeities.
Lukštenkis iš savęs,
Jei molio neužtenka,
Iš supratimo ir pasaulio
Dieviškos būties,
Kuri įkritus Žmoguje.

Pažįstu jau
Su kryžiais šitą žemę,
Su išartais piliakalniais
Ir pilkapiais, paklydusiais kažkur.
Čia, Savęspi,
Gyvena mano laisvė,
Atėjusi per kraują,
Papročius,
Per žodį,
Per vargus.

Tiek daug surinkusi
Ir nieko nepraradus,
Žmogaus būty kaip amžinybė
Dvasingai spindi, virpa Savęspi,
Šalis didi –
Nuo lopšio, kryžiaus
Lig žvaigždėtos begalybės...
                          2009-11-19 10:39

Komentarai:
2009-11-19 18:23 pilkė
Graži ta šalis... tikrai spindinti :)

2009-11-19 17:44 Čia ne aš 
Prasmingas, jausmais paperkantis.

2009-11-19 14:21 agricola
Pranai daraisi patriotas, sveikintina, spaudžiu penkis...

2009-11-19 13:35 antanas vėjyje 
ypač paskutinių strofų pabaigos supurtančiai stiprios. labai

2009-11-19 13:19 Vorė
Iš kur tokius rašymo turtus imate?

2009-11-19 12:06 Irena Regina Merkienė 
Labai gilus eilėraštis. Labiau jį supratau protu, nei širdimi. Be jokio sentimentalumo, santūrus ir didingas.

2009-11-19 11:58 Vi_ni_Ži 
Savęspi - etnografiškai lyriškas. gerai.

2009-11-19 11:37 Aldona Jasienė 
Tavo šaly, Pranai, kaip pas Dievą užpečky... Ar sutilpsim visi, norintys pasisvečiuot?:)
Stiprus, labai stiprus kūrinys.

Pranas 
Ačiū, Aldona.
Kai pečius nekūrenamas, tai ir užpečkis nešildo.

Aldona Jasienė 
Gaila... Kažkaip negaliu įsivaizduot, kad gyveni be pečiaus:)
Beje, aš jo irgi neturiu.
Na, vis tiek linkiu, kad Tavo namuose niekada šilumos nepritrūktų:)

Skurdukas 20-11-2009 23:25:22
Man per sunku suvirškinti, per aukštas lygis.

13

:love:  :writing:  :love:
Du senu

O Goliau, krank!
Padangę arsime abu.
Tu - paukštis mylimas šilų.
Daug metų su tavim kartu
Ir kai jau, regis, nieko neturiu,
Vis išgirstu:
- Varškė! Varškė!

Ėgė!..
Į sielą ūbteli šviesa
Ir atliepiu, išmokęs būti varnu:
- Kokia skaidri tavo giesmė!
Kvarkt, kvarkt! Varškė, varškė!

Išeina tėviškė, o mudu va
Dar vis ją guodžiame daina.

O Goliau, krank!
Padangė neatauš.
Virš miško vyturiai negieda
Ir pempės neklykia
Net jeigu - ne žiema.
Tegu pamato dar, kaip du senu
Žagre padangę ariam.

- Varškė, varškė!..
- Mano vaiks, mano vaiks!
Ir varrrgas kaip pasaulis marrrgas, marrrgas...

KOMENTARAI:
daliuteisk 2009-11-20 - 09:12:15 
Sužavėta, Pranai, abu jūs tikri ir labai artimi

semema 2009-11-20 - 07:56:43 
ėgė... du senu ir pasaulis marrrrgas

klevas;2009-11-20 - 07:55:12 
Prasmingas sugretinimas - žmogaus ir paukščio. Šviesu:)

Antanas Gintautas: 2009-11-20 - 07:49:43 
,,padangė neatauš" - stipriai pasakyta. Eiliukės gyvos, su nuotaika...

new_ballsas 20-11-2009 14:06:29
Gražu.  Tik ritmikos vardan antrame posme išmesčiau "Ir" ir "tavo" pakeisčiau į "tava"

009-11-20 16:07 Just_ė
kodėl tai skaitydama matau savo žalią kaimo pievą.
labai gyvas, tarsi ne eilės, o koks paveikslėlis.
šauniai.

2009-11-20 15:20 Aldona Jasienė 
Toks asmeniškų išgyvenimų piešinys. Šiltos spalvos, nuotaikingos, nors ir konstatuojama, kad tėviškė išeina...
Labai patinka dainuoti, tad prisidėčiau:)

2009-11-20 14:28 Čia ne aš 
Toks grynai lietuviškas, kaimiškas, tik žvirblio trūksta.:) Atskridau:) Patiko :) Čik či rik:)

Skurdukas 20-11-2009 23:17:23
Ką dabar... kaip varnas pakarksėti ir aš galiu;
Varškės, varškės, druskos ir grietinės...
Būtų skanu, o dabar tiktai gražu.

14

http://s4.rimg.info/3e84c87b86e51722ca31737f7325ecf9.gif[img]:writing:
 
http://imwerden.de/bilde/karamzin.jpg

O, ne. Čia ne mano tėvas, joks giminaitis, o istorikas Karamzinas (Nikolajus Michailovičius), kurio kažkodėl net
nuotraukose nebuvau matęs (ar neprisimenu), tačiau daug sykių esu girdėjęs, tariant jo pavardę. Susidariau net nuomonę,
kad jis rusų istorijoje, kaip Puškinas literatūroje.

      PABARK...

Daug kartų labinausi su tėvu,
Bet žodžių tarsi nesiklausėm -
Kalbi ir negirdi, kad jie tokie,
Ne išrinkti, ne tie brangiausi.

Dabar, suradęs juos, brangiausius,
Tyliu, uždaręs burnoje.
Manau, kad niekas net neklausit
Kodėl?

Bet ačiū die,
Kad  dar galiu nors burnoje laikyti.
Nelengva, oi nelengva...
O tėti, na, pabark nors tu.
Juk buvo laikas, kai galėjau pasakyti,
Bet  jis nelaukiantis.
Dabar vėlu...

KOMENTARAI:
2009-11-21 11:52 Aldona Jasienė 
Pavakarojimas kartu – tai gyvastis namų,
Pilnatvės valandos, pripildytos dienos akimirkų.
Geriausias laikas dar suspėti pasakyt žodžius,
Kurie svarbiausi. Būtini. Ir be vaidinimo.
-
drįstu, Pranai, tavo mintį papildyti savo eilėraščio žodžiais.
Taip, taip, taip.

2009-11-21 10:28 tictac  neblogai ... artima kiekvienam emocija

2009-11-21 09:13 Ži_Vi  Gražūs prisiminimai apie tėtį.

zirzulė 2009-11-21 16:36:13 
Puikuma. Toks jausmas - (ne)nugyventų akimirkų.
Šiek tiek "moteriškos kosmetikos" :)

Pabark
Daug kartų labinausi aš su tĖvu,
Bet žodžių tarsi nesiklausėm –
Kalbi ir negirdi, kad jie tokie,
Ne išrinkti, ne tie brangiausi.

Dabar, suradęs juos - brangiausius,
Tyliu uždaręs burnoje.
Manau, kad niekas nepaklausit,
Kodėl.

Bet ačiū die,
Kad dar galiu nors burnoje laikyti.
Nelengva, oi nelengva...
- Tėti, na, pabark nors tu.
Juk buvo laikas, kai galėjau pasakyti,
Bet jis nelaukiantis.

Dabar vėlu.

Pranas
Ačiū už "moterišką kosmetiką"
Tinka ir vyrui.

Aivars Veiknis GLP 
šis - silpnas, dienoraštinis labiau.

Pranas
Ačiū už "Pabark" vertinimą.
Taip, sutinku. Bet atsimink, brolau, kad ir poezijoje yra tokių dalykėlių, tiesiog labai senų, nunešiotų, kurie senų metų rašančiam žmogui yra reikšmingesi už visus pliusus, eiliui gautus pagal visus vertinimo kriterijus. Man jame buvo, Aivarai, svarbiausia būtent tai- tos dienos atmintis ir plūstelėjęs toks jausmas, kuris faktiškai ir parašė tai, kas parašyta. Beje, pašnibždėdamas Tau į ausį pasakysiu ir štai dar ką- parašęs eilėraštį pamanau, kad jau geresnio parašyti vargu ar bus leista. Kitaip tariant, ateitis jau be viltingesnių lūkesčių. Ir tai suprantamas dalykas.
Sėkmės Tau. Laikykis, kovotojau. Džiaugiuosi, kad čia esi.

15

:love:  :writing:  :love:

KAI MIGLOMIS PLAUKIAU...

(...) knyga nukrito ant grindų,
išslydus ją beskaitant,
kai miglomis plaukiau dausų (...)

Atgal sugrįžus, jau girdžiu
Kažkas lyg baudžia.
Betgi sakau - nebuvo niekad taip,
Kad nedorai palikčiau draugą.
Su juo po Žmogų keliavau.
Tik eik ir eik... lig begalybės.
Po žingsniais girgžda, gieda žvyras
Ir aidi vieškeliai, dangus.
O džiaugsme! Kaip labai svarbu
Turėti tikrą draugą žygyj.
Bet va...
Knyga nukrito ant grindų,
O aš dausų migom plaukiu.
Pastoja kelią praeities laikai
Su pilkapiais,
Nemokančiais
Mano akių matyti -
Giliai po žvirgždu tyli Savęspi
Ir žydi nužydėję gėlės...

Pakėliau knygą mintimis,
O rankos
Ant krūtinės liko.

Komentarai
new_ballsas 23-11-2009 02:37:31
Kaip visada, praniškai gražiai  Didingai, bet ne išdidžiai

16

http://peleda.mybb.ru/uploads/000a/ec/5a/183-1-f.jpg



;)  :writing:  :yep:

Jei kas mylit...

Šitiek vėjų širdyj!
Šitiek vėjų!
Regis, mišką nuneš nuo šaknų.
O man sako:
- Klausyki širdies,
Meilę teiks
Ir be priešų gyvensi.

Aš lig šiolei, deja,
Nieko naujo kitam nepasakęs -
Guli amžiai, sukritę į žodį,
Iš jų lūpų man gert nebaugu
Ir tikėti -
Jie žino, ką sako.

O dabar gi
Net ausys užgulę
Ir širdis, prisisiautus audrų -
Tyliai sliuogia šešėliai juodi,
Pasiruošę sukaukt žvėrimi.

Jau žinau -
Meilė būna didžiulė,
Bet šį kartą ji man nepadės.
Jei kas mylit,
Palaukit rytojaus -
Gal dar grįšiu
Atgal iš žvėries.

KOMENTARAI:
2009-11-25 18:20 tetraciklinas
taip norisi tikėti, kad mylit..
ir gera skaityti, kai rašoma širdimi.

2009-11-25 18:13 Irna Labokė 
Užsūpavote, lyg dainoj... pabaiga patiko.

2009-11-25 17:55 Čia ne aš 
Jei kas mylit,
Palaukit rytojaus -
Gal dar grįšiu
Atgal iš žvėries.
Lauksim, tikrai lauksim...
Gražu ir dar gražiau užbaigta.

2009-11-25 16:32 Aivars Veiknis GLP 
pabaiga tikėta, bet vis tiek kirto. gražus, ritmiškas kalbėjimas.

2009-11-25 16:22 Gendalfas Baltasis 
Gerai sukalta pabaiga, tačiau "viduriai" pilni laisvinančiųjų. "nepasakęs", "sako" - vienoj strofoj jau perdaug kaip išmanančiam rašymo subtilybes. 4--

Pranas 
Būkit!
Be gripo, žinoma. Gerai būtų, kad ir be grimo...

Gendalfas Baltasis 
Grimą esu naudojęs tik paauglystėje, kai poroje scenų reikėjo verkiant spuogus paslėpti. Šiaip jis labai kenkia odai. Sėkmės

Pranas 
Atsiprašau, jaučiu, kad manęs nesupratote.
Kai aš jau turiu ir lazdą, ir žilą barza su žilesne senatve, tai kiekvienam jaunesniam žmogui linkiu išvengti net tokių vaidinimų. O vaidinimuose visuomet ir grimo yra.
Tai va aš šita prasme. Tik šita.  O Jūs  dar prie 35 pridėkite 35 ir vis tiek manęs nepavysite...

semema: 2009-11-25 - 21:40:36 
sugrįžk pelėda iš nakties
nors ir apkandžiota .....
žvėries

zirzulė: 2009-11-25 - 20:50:59 
Šitiek vėjų širdyj!
Šitiek vėjų!
Regis, mišką nuneš nuo šaknų.
...
Gal dar grįšiu
Atgal iš žvėries.

Pagaunančiai.

Žibuoklė:2009-11-25 - 20:36:28 
Pabaiga labiausiai patiko:) Verta atgal iš žvėries..

Ražas: 2009-11-25 - 17:48:28 
Kas taip ir kuo tokią tyrą sielą(širdį) privertė sukaukt žvėrimi? Tad ir aš su viltimi palauksiu rytojaus,
gal Dziedulis sugrįš iš žvėries...Jaučiu, kad čia ir kleboniška nepadės...

skroblas2009-11-25 - 17:38:23 
Sugrįžkite, ir kuo greičiau. Geriau taip gražiai rašanti Pelėda nė žvėris. 

gulbinas 2009-11-25 - 17:13:23 
pabaiga atperkanti...
Būkite...

17

:rofl:  :writing:  :writing:
Į Dievą panašus

Tai aš.
O jau maniau,
Kad gal išnykęs –
Nei skauda, nei džiugu,
Nei reikalai pasiima rankas.
Vienam kampe.
Kitam kampe.
Ir taip perdien
Ne lyg Lazda- Žmogus:
Nereikia atmintį nešiot ir jausti
Nei buvusį, nei esantį save.

Yra tokia šalis
Ir net sunku suvokti,
Kad ligi šiol buvau be jos.
Sustojau prieangy -
Dar vienas kitas žingsnis
Galėsiu likt tenai –
Sapnai paglosto,
Krenta žvaigždės į akis
Ir kalba žodžiai
Be burnos, be raidžių...
Darbai  - be rankų
Mintys – be galvos
Ir Dievui atvaizdo nereikia...
O aš?
Ir aš  į Visagalį panašus.
Savęsp substancija praskydo...

Kažkur dejuoja žemiškas žmogus
Na  ir tegu!
Bet kažkodėl
Atgal panorau grįžti...

KOMENTARAI:
2009-11-26 12:23 Gendalfas Baltasis 
Gražu. Galbūt ir nėra itin tvirta pabaiga, bet juk vaikščiojant ant lyno virš anapusybės ir negali jaustis tvirtai. 4+

2009-11-26 11:36 Kieliuke 
Nuostabu, gilu...

2009-11-26 11:10 pilkė 
kiekvieną kartą lyg ir į tas pačias gelmes neriate, bet jos tokios neišmatuojamos, kad užtenka prisiliesti ir suspurda kažkas viduj...

2009-11-26 10:55 Aldona Jasienė 
Labai įdomu. Žemiška–dangiška–žemiška...
Kol dar aklinai neuždarytos durys, grįžk, Pranai, prisibūsi ir Ten:)

2009-11-26 10:46[b] Just_ė [/b]
Darbai - be rankų.
Mintys - be galvos.

kaip lakoniškai, bet kaip giliai.
patinka man Jus paskaityti. :]

2009-11-26 16:22 graužtukas
Jie vistiek Tavęs nesupranya. Interpretuoja savaip.
Tai kas. Ir aš suprantu savaip.
Jo- giliai kapstai.

2009-11-26 13:52 tictac 
"po obrazu i podobiju ..." , mintys paskrajojo be galvos ... o reikia visgi grįžti - be ironijos

18

:love:  :writing:  :mybb:
Vis sninga

Užkrito sniegas.
Dar maniau,
Kad žilas plaukas šitaip sninga.
Tiek daug prisnigo virš galvos,
Kad, regis,
Neišsi - kaip - stysiu.
Kapstaus.
Bet virš galvos
Vis sninga, sninga, sning...
O sniegenos,
Gražuoliai meilės paukščiai,
Po sniegą lando,
Paieškodamos manęs---
- Nėra, nėra, - girdžiu,-
Gal ryt kas ras.
Gal net ne čia -
Kažkur kitur...

KOMENTARAI:
Saliamonas 
Jei sninga „elegantiškai“,
na, taip, kaip kažkada
Miškinis rašė,
gražu tuomet, jei ne...
tegu tą sniegą varnos lesa. ;)

2009-11-28 22:26 Aldona Jasienė 
Galgi dar Saulė pašvies, Pranai. Arba vėjas sniego debesį nupūs... Prisimeni filmuką vaikams apie baltąjį meškiuką, kuris ieškojo draugo? Taigi jis sniego urve šiltai miegojo...:)

2009-11-28 20:12 tictac 
vistiek neiškapstysim , bet kapstytis įdomu ... kartais +

2009-11-28 19:57 Čia ne aš 
Prieš atversdama kūrinį iš pavadinimo spėliojau, apie ką bus eilės. Nusprendžiau, kad ponas Pranas vėl dės ką nors stipraus, širdį suvirpinančio...
Tikrai smigo, juokiausi nuoširdžiai.
Moterys sniegą "nudažo', joms sniegas nebaisus:);) Taip ir kapstomės. Sėkmės.

Adam is taking bombs 2009-11-28 - 20:53:27 
paskutinis "žodis" (?) ir pats jau neužbaigtas ir eilėraštį, rodos, užbaigia ne taip, kaip norėtųsi. Tačiau šitaip norisi autoriui, man belieka pritarti ir sakau, kad visai neblogai 

daliuteisk: 2009-11-28 - 18:03:08 
Sninga. Bet juk ne pirmoji...

zirzulė: 2009-11-28 - 17:59:00 
Sninga, nepriklausomai nuo amžiaus (Aivarui ir tau  )
Gražiai.

rasa varnė:2009-11-28 - 17:38:41 
eksperimentuojate tamsta. pagarba drąsuoliams. graži gulbė gavosi.

19

:offtop:  :writing:  :rain:

SOTUS JAU...

Iš tavo rieškučių
Daug upių išgėriau,
Atrodo, jau laikas dėkoti -
Pro karą praėjęs,
Pro pokarį,
Pro šviesų rytojų žmogaus -
Komunizmą.
Ir štai dabar sotus, oi, sotus
Ir duona,
Ir vandeniu,
Ir atsiminimais.
Ar reikia norėti daugiau?
Bet vėl sudejuoja keliai
Iš tėvynės išėję
Duonelės ieškoti ---
Senas dalgis rūdijęs
Nušoko staiga nuo tvoros -
Broleliai žeme
Nepasidalija.
Vėl duona šventa
Su brolių krauju
Į burną - Lietuvai,
Į burną - ir man.
O sotus jau, sotus
Kad, dzievuli,
Nereikia daugiau
Nei komunizmo,
Nei atsiminimų,
Nei vandenio,
Nei duonos
Su brolių krauju...

KOMENTARAI:
Deimantė 2009-11-29 13:18:24 
Ačiū Jums.

Taurija 2009-11-29 13:05:00 
... toks skaudus išmąstymas. Tegul dar reikės, mielas Pranai, visokio to Gyvenimėlio. Tegu...

2009-11-29 14:55 Tomas is Niekur 
Kaip giliai parasyta... Grazu ir prasminga.

2009-11-29 14:54 Čia ne aš 
O man tas atviras " Komunizmo" patiko labiau nei kažkoks seilėjimasis po metaforom.

2009-11-29 14:38 Gendalfas Baltasis 
nepaslėpti po metaforomis nei komunizmai, nei žemės dalybos. užtat ir sudaro tik atsidūsėjimų ir paburnojimų įspūdį. bet šiaip tvirta ranka surašyta. 4--

2009-11-29 14:36 agricola
daug kraujo, bet gyvenimas toks ir yra...

2009-11-29 14:33 Čia ne aš 
Iš tavo rieškučių
Daug upių išgėriau,

Bet vėl sudejuoja keliai
Iš tėvynės išėję
Duonelės ieškoti ---

Senas dalgis rūdijęs
Nušoko staiga nuo tvoros -

Vėl duona šventa
Su brolių krauju
Į burną - Lietuvai,
Į burną - ir man.

Poezija čia, Pranai. (arba aš visai durna). Atleiskite, jei neišmanau kaip komentuoti. 

2009-11-29 14:23 Saliamonas 
Pranai, jeigu nepyksi, nors gali ir pykti, bet... ne kūrinys čia. Paverkšlenimas tiktai. Tu geresnių turi. Geras draugas sako tiesą.
p.s. o dabar jau gali mušti, bet... kapok, kitaip nebus. Nesidžiaugiu šituo.

2009-11-29 13:03 Aldona Jasienė 
Taip, niekaip žmonės nepasisotina... Keisčiausia, kad ir tokie, kuriems gal net gausiau negu Tau, Pranai. virš galvos sninga... Virpėdami siekia dar vienos žemės ar monetų saujos. Gaila trumparegių žmonių – jiems labai trūksta Tavo supratimo, Pranai... 

2009-11-29 12:48 Čia ne aš 
Labai prasminga, teisinga...
O sotus jau, sotus
Kad, dzievuli,
Nereikia daugiau
Nei komunizmo,
Nei atsiminimų,
Nei vandenio,
Nei duonos
Su brolių krauju.
tai jau tikra tiesa ir kiti sotūs.

20

:question:  :writing:  :writing:
NEMANYK, KAD ŽINAU...

Nepulk kaip į upę.
Kas žino, ar grįžti galėsi?
Atviras tekstas sunkus kaip akmuo -
Poezija jo nepakels.
Bet tik nemanyk, kad žinau,
Kodėl ji tokia bestuburė -
It poniutė gležna ir puošni,
Sužibusi veidrodžio šukėj,
O išvaizdos moters neturi.
Kaip be sniego žiema.
Netgi lovoje tuščia,
Kai kūno nėra...

Nepulk kaip į upę,
Kur poezijos guolyje
Užsikloja savim
Tuštuma.

KOMENTARAI:
new_ballsas 30-11-2009 02:16:50
Kaip kituose kažko per nago juodymą trūkdavo iki tobulybės, taip šitas šimtaprocentinis  Bravo!


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...