Kūrybos oaze

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...


BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...

Сообщений 21 страница 30 из 152

21

:writing:  :writing:  :flag:
Miškas

Dienas kaip malkas
Sudedu į krūvas
Ir... miškas auga -
Net apeit sunku.
Bet dingo tas,
Kuris norėtų padėkoti
Už nuosavybėje
Sukritusius metus.

Nerūpi jau,
Kaip reikia būti
Kaip sušukuoti plaukus
Ar paglostyti akis.
Ir ne dangun -
Širdin perkūnai dunda,
Uždarinėdami į ateitį duris.

Atsiklaupiu prie miško,
Malkom sukapoto
Ir šypteliu rudens pilka diena -
Nejaugi manote,
Kad ketinu pozuoti
Ar išvaryti mišką iš savęs?

KOMENTARAI:
new_ballsas 04-12-2009 03:20:51
Perliukas, ir nėra čia ką komentuot

daliuteisk: 2009-12-04 11:36:37 
Neramina - jei ne pozuoti, tai kodėl?

Meškienė: 2009-12-04 09:03:08 
Patiko.Imu.

IrmaS: 2009-12-04 08:22:32 
...ar išvaryti mišką iš savęs...puikumėlis...

Irtia Asmat: 2009-12-04 - 00:52:22 
Oo... Pabaiga labai lietuviška. Verta citavimo (ką, su autoriaus palaiminimu, ir norėčiau daryti):-)

zirzulė: 2009-12-04 - 00:42:29 
Nejaugi manote,
Kad ketinu pozuoti
Puikuma.

eglute7: 2009-12-04 - 00:14:53 
Nerūpi jau,
Kaip reikia būti,
Kaip sušukuoti plaukus
Ar paglostyti akis.

Na jau, na jau... Kartais ir miške saulytė švyti, tad linkiu ją kuo dažniau matyti...

Ražas 2009-12-04 16:03:22 

Ir vėl
liūdnai godoji,
bet turtingai:
juk saugai tai
ko kitiems taip stinga.
Tai kas,
kad malkinėj
pliauskas dėlioji,
bet ošia jos mišku
tavyje žaliuoju.

Gal laikas toks,
sakau, gal nušuoliavo
žiedais ir lapkričiais
į tolius atgalios.
Dulkėti veidrodžiai
pažvelgt negeidžia,
tad
tuštuma
pažvelgia atsiknojus
bekūne akimi.
Užklostyk ją
Žodžiu iš Žodžių,
prabils ji vėlei,
širdį glostys,
tyla tiktai nedenki jos,
sunku klausytis bus
pilkoj rudens dienoj,
paguodžia tai, kad pats
žaliu mišku alsuoji
prie pliauskų rietuvės
parkupęs.

Aldona Jasiene 05-12-2009 01:22:18
Na geriau ir nepasakysi... Mane labai traukia Tavo ramus kalbėjimas, Pranai, juk pasaulis dabar toks karštakošis ir sumaterialėjęs.
Gražiai ir išmintingai kalbini laiką ir save jame... AČIŪ

22

;)  :writing:  :yep:

JAU NIEKUR NEIŠEISIU...

Girdėjai gi!
Ne vieną kartą prašoma buvai:
- Sustok, Akimirka!
Skausmingai už tave daug užmokėjau.
Tačiau svarbiausia man, kad atėjai,
Nes laikas tavyje įsigeria
Su manimi kartu.
Kaip bus toliau, net nežinau,
Bet iš tavęs jau niekur neišeisiu.

KOMENTARAI:
Aldona Jasiene 04-12-2009 23:26:24
Taip taip. Ką jau turime, to nieks nebeatims... Net jeigu ir norėtume.

cedele9871 2009-12-05 12:04:55 
Gerai apie akimirką.

semema Parašė komentarų: 3094 2009-12-05 11:33:58 
argi sustingot jau visam .....Dievo akimirką pavogęs .... 

Pelėda
Neįžeidinėk, semema. Ir iš žmogaus nevagiu, ne tik iš Dievo.

Skurdukas 06-12-2009 00:12:12
Jei iš politinės pusės, gali ir atimti, gali pasiklysti ir išeiti

Karilė:  2009-12-05 12:55:49 
Ne, Pelėda SAVO AKIMIRKĄ surado be gundytojų. Juk JIS - PELĖDA.

Karilė: 2009-12-05 12:54:35 
Tai ką, Pelėda, su Mefistofeliu draugavai   

Pelėda:
Net negalvoju apie tai, ot, šauna durnon  galvon kokia mintis, tai parašau.
Dabar bandysiu pabūti prie prozos- prie būtų ir nebūtų dalykų. Turbūt irgi labai neskubėsiu, nes žinau, kad nieko geriau neparašysiu. Ieškau tėvo dokumentų. Manau, per juos galėčiau kiek kitaip pamatyti nugyventą laiką. Bet kol kas dar vis tik paieškos.
Sėkmės Tau!

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/be/Corvus_corax_%28FWS%29.jpg/800px

23

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/a6/Raven.JPG/300px-Raven.JPG

:writing:  :writing:  :mad:
DIEVO JUODAS PAUKŠTIS

O juodas varnai mėlyno dangaus,
O seno miško mielas drauge,
Padovanok man plunksną -
Te širdis priglaus
Tavo gyvenimą eilėraščiuose mano
Ir tą, kuris tau skrendant
Išniręs liula – supas po sparnais.
Ir nemanyk, beje, kad vyturių giesmėj
Daugiau didybės, palaimos ar meilės.
Kas su tavim ilgiau gyvenęs,
Tas žino, mato ir supras
Kiek daug dangaus mums dovanoji.
O juk tik ten užgieda vyturiai,
O mano varnai Goliau,
Dievo juodas paukšti,
Tik ten kalnai aukščiausi,
Bet tu - aukščiau.

KOMENTARAI:
daliuteisk 07-12-2009 03:14:45
Kas su tavim ilgiau gyvenęs,
tas žino, mato ir supras

Kas sugeba suprasti varną Golių,
Tą išmintingą, šelmį juodą,
Ir žmogų tas supras.

24

:flag:  :writing:  :insane:

PORA ŽODŽIŲ

Bambt! bambt!..
Ir atskamba iš tolumų:
„Atminimas - ne vežimas
Pora žodžių ir... gana“
   
Ūmai jaučiu -
Atgal siunčiu...

Kokie mes buvome keisti
Manydami, kad tiek pakaks.
Kur dingote, bičiuliai pokario basi,
Vaikystės alkanos piliečiai?

Tuomet ir nuotrauka it šventė,
Laimingai nušviečia akis -

Kraujavo naktimis pašvaistės.
Merkinėje išaugo po žeme
Didžiulis kryžių kalnas.
Pakils ar nepakis?
Matysime ar ne?

Bumt! Bumt!
Ir atskamba iš tolumų:
„Atminimas- ne vežimas
Pora žodžių ir... gana“

Greit surūdija širdyje kulka,
O manėme, kad pora žodžių
Atminčiai pakanka.

KOMENTARAI
new_ballsas 07-12-2009 11:52:37
kulka
širdy
po šimto metų
žemės nepasiekia

daliuteisk 07-12-2009 13:18:48
Kol dar atsimenam vardais, ne skaičiais
Pageltusiam statistikos lape...

25

:writing:  :love:  :writing:

Rugienos (1)

          "O mano širdžiai nebėra kur dėtis“

Betgi, o Dante, tu poetas.
Likimas prie žmogaus paliko būt tave.
Tai net sunkiau,
Negu kad būti pragare.
Malonių nesulauksi.
Gero žodžio – irgi.
Tai kur kitur, jeigu ne čia
Galėtumei pravirkdint širdį?
Paverki, Dante Aligjeri.
O jei gali likimais ateitį įspėti
Meluok, sakydamas
Kokie mes esame geri,
O ryt - dar geresni.
    2009-12-22 14:00:55

KOMENTARAI: 
daliuteisk: 2009-12-22 16:52:03 
Pasiimu
Deimantė: 2009-12-22 16:32:48 
Visai vykęs pokalbis.

Radaa: 2009-12-22 15:53:50 
tiesiog tiesiog!

26

:writing:  :love:  :writing:
Rugienos (2)

        "Iš jos akių pats Meilės viešpats žiūri“

Galbūt, galbūt, kai myli ją,
Bet tai nereiškia, kad Tave
Prie Viešpaties su lūkesčiais priglaus.
Mano širdis jau protą girdi
Ir išmaldų iš grožio ji neprašo -
Ne vergas jam, o ginklo vyras.
Štai paimu jos ranką ir sakau:
- Tu privalai mane mylėt, Marija,
Tegu pasauliui šypsosi dangus ir Dievas
O tu – tik man.

Ir įsitikinęs, o Dante, jos gražumą
Jau pats galėsiu dovanot kažkam...

„Rugienos“

27

:writing:  :love:  :writing:
Rugienos (3)

       "... ir nepaliauja, donos, jis skambėti."

Čia apie vardą taip.
Jis man taip pat kaip taurė vyno -
Nepasigersiu, bet išgerti privalau.
Sudiev, mieloji Beatriče,
Mano būtis trapesnė, bet sakau -
Kaip gera atsimint,
Kad nepavargdamas ieškodavau tavęs.
Radau ar ne - net nežinau,
Bet man mieliau tikėt, kad - ne.

Šioj taurėj jau paskutinis mano vynas.
Pašlovink jį, o Dante Aligjeri,
Su juo gražuoles bučiavau.
                            2009 m. gruodis 24 d.

KOMENTARAI 
Azaras 2009-12-24 11:43:33 
Po svaigų lašą renkasi didingas apmąstymas. Lauksiu 4.

Daliuteisk: 2009-12-24 11:32:32 
Nemoku komentuoti. Pasiimu

jane doe: 2221 2009-12-24 10:22:54 
tauriai ir brandziai kaip vynas

28

:O  :writing:  :writing:  :x
Rugienos (4)
                 
           "Jums ,Sielos mylinčios, Jums, kilnios širdys...“                         

Nejau viduramžiai čia šneka?
Tie žodžiai aikteli many kaip aidas.
Prisiklaupiu prie jų ir :
- O poete, Dante Aligjeri,
Būk atidesnis sielai, net akims -
Aš jau tuomet norėjau būt geresnis,
Bažnyčias pastatyt žmogaus širdy...
Ir man smagu, sugrįžusiam girdėti,
Kad nevadindamas vardu mane mini.

Atėjom atsimint, pasižiūrėdami į jus,
Kaip Žody puošiasi
Senobinis žmogus.
                 2009-12-25 11:56:14

KOMENTARAI:

giedrex26:
...tyra šviesa nuausti žodžiai..labai...

daliuteisk:
Kiek ir kokių dar lobių slepiasi neatkastų?

nebeieškau:
Nepaliauju Jumis stebėtis  Ačiū.

Kaukas: 
Savitas purumas

29

:writing:  :writing:  :canthearyou:
Rugienos (5)     
         
      „...dabar sonetą savo atiduodu“

Jauki tyla, apgaubus sielą,
Nedrįsta pasaka nepatikėti,
Bet jeigu tik sapne matyčiau savo mielą –
Atleiski, Beatriče,
Grįžk pas Meilės dievą,
Neaitrinki vaizduotės trubadūro sonetu.

Širdies pasaulyje, o Dante Aligjeri,
Į nuodėmę visi juk esame panašūs.
Kam mums sapnai?
Po aukštą dangų vaikštom,
Kad jau aukščiau net Dievo nebėra,
Tik ji, širdies dama –
Kiekvieno Beatričė.
              2009-12-26 07:29:06
Pelėda

Komentaras:

Tauramedis:
gražu 

Laiptuose: 
Labai gražu... Tai teisingai tarsi iškvėpuota...

Karilė
:)
Širdies pasaulis.

Irtia Asmat
Rašant ciklą Dantei, nebūtina kiekviename eilėraštyje kartoti jo vardo, Beatričės... Dažniausiai cikluose apibendrinamojo pobūdžio būna pirmas ar paskutinis eilius, kiti eilėraščiai giliau vysto mintį. Dabar ir trūksta man to plėtojimo...

radaa
Aisku,zemiau issisakymas - tai ,mano subjektyvi nuomone, mano zvilgsnis per mano "prizme"  su literaturos mokslu, taisyklemis - absoliuciai nesusijusi...tiesiog nezinau ir, matyt, nepaistau ju 

radaa: 
Truksta zodziu visam siam subtiliam Groziui isreiksti... Tiesiog - NUOSTABU! O kreipinys i Dante, manau, - tinka. Tai lyg ir interpretacija tema - pokalbis, nuomoniu ar israiskos pasikeitimas su zinomu Klasiku (beje, labai pretenzingas apsikeitimas mintimis...) Galiu tik pareiksti - labai pavykes, tuo ir zavi. Zavi "dvynys" per gerbiamo Peledos prizme SIANDIEN.

30

http://peleda.mybb.ru/uploads/000a/ec/5a/276-1.jpg

:writing:  :flag:   :writing: 

"Rugienos" (6)

        „...širdis – skausmu ir ašarom pritvinus.“

Su ja kaip duona -
Džiūsta ar pelija, jei ne taip.
Upeliais išplaukia
Ar kryžių kalnus išaugina
Ir vis dėlto šventai išsaugo
Jai skaudų meilės atminimą.
Dievai nemoka jos sutrypt į nieką.
Girdžiu aš tavo šauksmą, o poete.
Nors esam vyrų giminės,
Tačiau ir... geležis suskausta.
Jau moku juoktis, kai neklauso žodis.
Tegu minia su ašara nepastebės...
Net keista  - nesurast joje savęs.
Kaip grūdas palei grūdą, kad aruodas,
Taip ir minia – iš  mūsų AŠ.

Man sako, kad nerodyčiau vardu tavęs,
Bet, Dante Aligjeri,
Jau mes – ne aš ir tu,
Jau mes - minia,
Su savo Beatričėmis
Jų netektim, skausmu...

2009-12-27 09:05:18

Pelėda


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...