DIEVO JUODAS PAUKŠTIS

O juodas varnai mėlyno dangaus,
O seno miško mielas drauge,
Padovanok man plunksną -
Te širdis priglaus
Tavo gyvenimą eilėraščiuose mano
Ir tą, kuris tau skrendant
Išniręs liula – supas po sparnais.
Ir nemanyk, beje, kad vyturių giesmėj
Daugiau didybės, palaimos ar meilės.
Kas su tavim ilgiau gyvenęs,
Tas žino, mato ir supras
Kiek daug dangaus mums dovanoji.
O juk tik ten užgieda vyturiai,
O mano varnai Goliau,
Dievo juodas paukšti,
Tik ten kalnai aukščiausi,
Bet tu - aukščiau.

KOMENTARAI:
daliuteisk 07-12-2009 03:14:45
Kas su tavim ilgiau gyvenęs,
tas žino, mato ir supras

Kas sugeba suprasti varną Golių,
Tą išmintingą, šelmį juodą,
Ir žmogų tas supras.

Rugienos (1)

          "O mano širdžiai nebėra kur dėtis“

Betgi, o Dante, tu poetas.
Likimas prie žmogaus paliko būt tave.
Tai net sunkiau,
Negu kad būti pragare.
Malonių nesulauksi.
Gero žodžio – irgi.
Tai kur kitur, jeigu ne čia
Galėtumei pravirkdint širdį?
Paverki, Dante Aligjeri.
O jei gali likimais ateitį įspėti
Meluok, sakydamas
Kokie mes esame geri,
O ryt - dar geresni.
    2009-12-22 14:00:55

KOMENTARAI: 
daliuteisk: 2009-12-22 16:52:03 
Pasiimu
Deimantė: 2009-12-22 16:32:48 
Visai vykęs pokalbis.

Radaa: 2009-12-22 15:53:50 
tiesiog tiesiog!

   
Rugienos (3)

       "... ir nepaliauja, donos, jis skambėti."

Čia apie vardą taip.
Jis man taip pat kaip taurė vyno -
Nepasigersiu, bet išgerti privalau.
Sudiev, mieloji Beatriče,
Mano būtis trapesnė, bet sakau -
Kaip gera atsimint,
Kad nepavargdamas ieškodavau tavęs.
Radau ar ne - net nežinau,
Bet man mieliau tikėt, kad - ne.

Šioj taurėj jau paskutinis mano vynas.
Pašlovink jį, o Dante Aligjeri,
Su juo gražuoles bučiavau.
                            2009 m. gruodis 24 d.

KOMENTARAI 
Azaras 2009-12-24 11:43:33 
Po svaigų lašą renkasi didingas apmąstymas. Lauksiu 4.

Daliuteisk: 2009-12-24 11:32:32 
Nemoku komentuoti. Pasiimu

jane doe: 2221 2009-12-24 10:22:54 
tauriai ir brandziai kaip vynas

   
Rugienos (5)     
         
      „...dabar sonetą savo atiduodu“

Jauki tyla, apgaubus sielą,
Nedrįsta pasaka nepatikėti,
Bet jeigu tik sapne matyčiau savo mielą –
Atleiski, Beatriče,
Grįžk pas Meilės dievą,
Neaitrinki vaizduotės trubadūro sonetu.

Širdies pasaulyje, o Dante Aligjeri,
Į nuodėmę visi juk esame panašūs.
Kam mums sapnai?
Po aukštą dangų vaikštom,
Kad jau aukščiau net Dievo nebėra,
Tik ji, širdies dama –
Kiekvieno Beatričė.
              2009-12-26 07:29:06
Pelėda

Komentaras:

Tauramedis:
gražu 

Laiptuose: 
Labai gražu... Tai teisingai tarsi iškvėpuota...

Karilė

Širdies pasaulis.

Irtia Asmat
Rašant ciklą Dantei, nebūtina kiekviename eilėraštyje kartoti jo vardo, Beatričės... Dažniausiai cikluose apibendrinamojo pobūdžio būna pirmas ar paskutinis eilius, kiti eilėraščiai giliau vysto mintį. Dabar ir trūksta man to plėtojimo...

radaa
Aisku,zemiau issisakymas - tai ,mano subjektyvi nuomone, mano zvilgsnis per mano "prizme"  su literaturos mokslu, taisyklemis - absoliuciai nesusijusi...tiesiog nezinau ir, matyt, nepaistau ju 

radaa: 
Truksta zodziu visam siam subtiliam Groziui isreiksti... Tiesiog - NUOSTABU! O kreipinys i Dante, manau, - tinka. Tai lyg ir interpretacija tema - pokalbis, nuomoniu ar israiskos pasikeitimas su zinomu Klasiku (beje, labai pretenzingas apsikeitimas mintimis...) Galiu tik pareiksti - labai pavykes, tuo ir zavi. Zavi "dvynys" per gerbiamo Peledos prizme SIANDIEN.