Kūrybos oaze

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...


BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...

Сообщений 31 страница 40 из 152

31

:writing:  :writing:  :writing:

"Rugienos" (7)       

    “Virš to dangaus, kuris plačiausiai sukas..."
 
Dievai čia neateina,
Vienas aš.
Bet irgi jau ne kaip poetas,
O labiau, kaip rūkas,
Kaip mintimis, išvarginta tyla.
Čia Dantei su širdim ir kūnu
Jau nėra ką veikti.
Nebent kai ką dar sapnas susapnuos,
Tačiau ir jo nebeįmanoma suprasti,
Belieka pasakyt:
- O Beatriče,
Po dangiškos mielos kelionės
Į žemę sugrįžtu namo,
Bet net ir čia, kur rūkas, kur tyla,
Kur žodyje galiu įeiti kaip į dangų,
Išliksiu su tavim, o Dona,
Mano mūza, Meilės viešpaties duota...

2009-12-29 07:28:17

Pelėda

32

:flag:  :flag:  :writing:

"Rugienos" (8)

      „O Jūs, kurie į meilės vieškelį patekę...“

Aš jau lieku sudeginta širdim,
Bet pelenai sukritę,
Grįžta žemėn.
Kelionė baigiasi
Su vis rusenančia viltim.

Matau, kai vieškeliai pilki
Į ateitį, kaip saulės spinduliai nutįsta -
Vėl eina dideli, maži,
Vėl Beatričės ieško
Nežinodami, kur rasti...
Vėl mūzom aitrina jaunystę
Ir trubadūrai, nesutilpę širdyse,
Prie Meilės dievo glaudžiasi
Ir skambina bažnyčiom -
Nereikia aukso,
Ir mirtis tebus,
Bet Doną siųsk prie lūpų. 

O Meilės viešpatie,
Aš nepalieku dar tavęs -
Vis laukiu viltyje, kol feniksas
Iš pelenų širdies
Ir vėl į glėbį mylimos įmes...

„Rugienos“

2009-12-30 07:11:06

Pelėda

увеличить

33

:writing:  :writing:  :love:

"Rugienos" (9)

         „Tai šit koks mums stebuklas atiteko.“

Sunyko angelas į nieką,
Nepalinkėjęs net kitos lemties,
Pavasarį - per smėlį,
Žiemoje – per sniegą,
Braidau likučiais atminties
Ir jau nereikia,
Kad ranka prie veido glustų,
Kad lūpos išsiskleistų šypsena -
Užtenka, sudėliojus žodį vieną ,
Jį akmenyj,
Kaip širdyje iškalt.
Ir kryžius dingsta,
„Amen“- irgi.
Šie dalykėliai nieko nereiškia daugiau,
Nes ne nuo kryžiaus -
Iš dangaus ateina Kristus
Ir, pelenus susėmęs,
Vėjui leidžia sėt...

Gražiai pakilo pilkas debesėlis
Ir nuplaukė atodūsiu tyliu
Per mažą šalį – Lietuvėlę.
Nereikia žvakių degt ar jas užpūst –
Tik Beatričė, nusijuokusi pasakė:
-Tam žodyje, kur iš širdies
Į akmenį iškalsią,
Kaip Meilės viešpatyj
Sutilpsime abu...

„Rugienos“
-----------------------------------------
P. S.
Gerų Naujųjų. Visiems! visiems!
Būkite laimingi. Visi! Visi!

2009-12-31 00:09:53

Pelėda


--------------------------------------------------------------------------------

Komentaras: 

daliuteisk Parašė komentarų: 101 2009-12-31 00:14:37 
Ačiū - jau išsipildė.
Linkiu, kad būtume, kad nepritrūktų dienų

Visi komentarai (1)

34

:writing:  :idea:  :writing:

Dievo šventėje

Nejau galiu tikėt, nejau?
Ant varno plunksnos - tėviškės vaizdai.
Ant varno plunksnos - atmintis gyva.

Sugrįžo tėvas, motina ir brolis,
Ir vėl fotografuojamės kieme.
Ten pat, kur kažkada
Už nugarų, palikę tvorą,
Laimingi stoviniuojam būreliu,
Kad šitaip nusineštume tikrovę
Į ateitį  kažkur...

Nejaugi tikite?
Man per skaudu kalbėti apie tai.
Juk sako, kad išėję nesugrįžta.
O čia?
Ant varno plunksnos - tėviškės vaizdai.
Ant varno plunksnos - atmintis gyva.
Ir ačiū die, kad jos, mirties,
Bent nuotraukoj nėra.

O, atsikvėpkime ugnim gyvybės,
Išeikime iš nuotraukos
Ir būkim kaip tada.
Ir varnas žinią tenešioja:
- Pasauli, Dievo šventėje
Iš mirusių prisikelia žmogus,
Prisikelia tauta...
******************
P. S.
Visus visus  sveikinu sau ateinančiais Naujaisiais.
Te būva jie dieviškai Jums prasmingi ir geri.
Būkite ir būkime!
2009-12-31 00:06

Komentaras:

2009-12-31 02:00 Katulis 
Ačiū  Jus taip pat su naujaisiais, kažkodėl naiviai tikiu, kad šitie bus kitokie, Tauta turės keltis :)

Labai labai patiko eilius. Išskirtinai sužavėjo:
"Sugrįžo tėvas, motina ir brolis,
Ir vėl fotografuojamės kieme."
Ir taip pat paskutinės dvi eilutės.

2009-12-31 01:27 juozupukas 
Būkime - ant varno plunksnos - tėviškės vaizduos,
Būkime - ant varno plunksnos - atminty gyvoj...

2009-12-31 00:20 Dalija Kiliesiene 
Būkime. Tikėkime, kad viskas turi prasmę

35

:writing:  :whistle:  :writing:

    Kaip tada

Metai eina, praeina,
Bet kai myli, vis tiek kaip tada.
Žmonės laukė, kad Gilšė
Brangų dvarą į krantą išmes,
O išplovė daugiau negu dvarą –
Geltonkase, išplovė Tave. 
Ir dabar, apkabindamas ežero bangą
Vis stebiuosi stebuklo galia -
Iš mažytės širdies lig padangės
Dar nesibaigia augus daina ---
Dar vis tiek, kaip tada
Vaikšto dangūs po sielą ir gaudžia
Stebuklingi bažnyčių varpai.
--------------------------------
Būk laiminga, įsisupus į ežero bangą,
Ir prigludus prie mano širdies,
Kaip tada,
Taip dabar, žilakase.
                      2010-01-02 20:35

Komentaras:

2010-01-03 01:40 Pūkuotas ežiukas 
Oi :)
Tikroji romantika
Nuoširdumai
Oi..kad tik visad taip išliktų,
kaip tada :)

2010-01-02 21:21 driezas 
lenkiu galvą klasikai ir nuoširdumui.

2010-01-02 20:38 Mute 
"Vaikšto dangūs po sielą ir gaudžia"Puikiai,jausmingai:)

daliuteisk Parašė komentarų: 106 2010-01-03 - 04:10:45 
Ar ne tai vadinama laime?

Irtia Asmat Parašė komentarų: 2372 2010-01-03 - 00:35:52 
Švelnioji gražuma. Manau, dažna norėtų iš savo vyro tokio eilėraščio sulaukti... Su meile.

radaa Parašė komentarų: 4335 2010-01-02 - 23:23:47 
Manau, kad nereikia komentuoti. Žodžiai - kalba širdimi.

Žibuoklė Parašė komentarų: 1536 2010-01-02 - 21:39:45 
Labai nuoširdu, tikra ir gyva.

36

http://peleda.mybb.ru/uploads/000a/ec/5a/301-1.jpg

:writing:  :writing:  :rofl:

Pakraštėlyje

Čia pakraštėlis jau
Tėvynės ir namų,
Toliau- erdvė,
Žvaigždynai kalba su Dievu
Ir vaikšto protėvių šešėliai.
Net regisi, kad pats
Į šitą naują būtį įeinu.
Jau moku pagyventi 
Žodyje ir atminty.
Netgi nedrąsiai nusileist į sapną.
Ne aš sapnuoju, o mane -
Kažkas ieškodamas,
Kitaip suranda
Čia, pakraštėlyje
Tėvynės ir namų,
Prie pat erdvės
Kur kalbasi žvaigždynai
Su Dievu.

2010-01-04 07:08:17

Pelėda


--------------------------------------------------------------------------------

Komentaras: 

ardas Parašė komentarų: 481 2010-01-05 09:33:46 
Patiko...

giedrex26 Parašė komentarų: 7044 2010-01-04 21:36:52 
...pasakiškai šviesu...

kaip lietus Parašė komentarų: 92 2010-01-04 12:44:57 
Būsena, kuomet nebereikia ieškoti, kuomet jautiesi viską suprantąs ir gali pasidalyti savo žiniomis su kitais „...Ne aš sapnuoju, o mane - kažkas ieškodamas kitaip suranda“. Patiko.

Visi komentarai (7)                     

 
© 2010 "ŽaliaŽolė.lt" Visos teisės saugomos. Sprendimas: JuoKaz | Dizainas: Aurimas Gailiūnas

37

http://peleda.mybb.ru/uploads/000a/ec/5a/302-1.jpg

:writing:  :love:  :writing:

Lemtis tokia...

Amūro strėlės
Tartum pasakos – jos lengvos.
Per dangų skrieja  ir... į širdį.
Kas šitą  meilės žemę girdi,
Dažnai akis skandina
Ašarom gailiom.
Bet ir pro jas
Dangaus šviesa negęsta -
Lyg psalmėse užgieda angelai.
Juk negali mylėdamas nekęsti.
Net jeigu mirtį pažadi
Tai taip, kad suskambėtum
Pasakoj gražiausioj,
Šventu altoriumi iškiltumei
Prie Romeo -  Džiuljetos kojų.
---Amūro  strėlės!
--- Meilės strėlės!
Aš sveikinu mylėdamas
Ir vis dar neužmiršdamas,
Paverkti ašarom gailiom.
Senatvėj jos sustingsta.
Apledėja akys.
Daužosi žiema po širdį.
Tačiau ir vėl
Arčiausias kelias į jaunystę -
Įsmigt širdin kažkam
Amūro paleista  strėle.
- O jeigu man?
- Dėkoju.
Lemtis tokia
Nebūna be dangaus.
           
             2010-01-05 11:16:21
             Pelėda

Komentaras: 

eglute7 Parašė komentarų: 1512 2010-01-06 - 11:08:46 
Kas šitą meilės žemę girdi...
Ačiū. 

herbera Parašė komentarų: 1263 2010-01-05 - 23:39:51 
sudėta lyg daina-autobiografja...viskas gyvenimiška

radaa Parašė komentarų: 4318 2010-01-05 - 19:15:30 
"Arčiausias kelias į jaunystę -
Įsmigt širdin kažkam..."  TIKIU.
" Lemtis tokia
Nebūna be dangaus." - taip ir norisi tikėti. Pguodėte, nes jei Jūs apie tai kalbate - taip ir yra. Gražu ir gražu ir gražu. Tiesiog negaliu nepasakyti: ir TAS žydėjims - amžinas.

Maybe Parašė komentarų: 162 2010-01-05 - 18:33:20 
privertė nusišypsot-vadinasi tikrai žavus,priminė Šekspyrą 

fizrukė Parašė komentarų: 1234 2010-01-05 - 16:35:39 
ak, Pelėduk, žaviuosi Jūsų eilėmis, kiek daug išminties, grožio ir Dievo palaimos... 

giedrex26 Parašė komentarų: 7044 2010-01-05 - 15:39:04 
Tačiau ir vėl
Arčiausias kelias į jaunystę -
...Ji visada balta, ji visada arti...jaunysta ta...išgyventi tikri žodžiai...tyrai skamba...

Barabas Parašė komentarų: 3079 2010-01-05 - 12:33:31 
Įsmigt širdin kažkam
Amūro paleista strėle.
- O jeigu man?
- Dėkoju.
Lemtis tokia
Nebūna be dangaus ---> Tiek man pakanka:)

daliuteisk Parašė komentarų: 111 2010-01-05 - 11:38:05 
Aš sveikinu mylėdamas
Ir vis dar neužmiršdamas
Paverkti ašarom gailiom.

Meilė nuostabi, ji su metais auga nelaistoma, kaip kaktusas, tik vis tankėja, aštrėja spygliai, vis labiau bijo būti išduota, bet kartais nebodama nieko ima ir pražysta ryškiu, vienadieniu žiedu

38

:writing:  o.O  :flag:
Toks peizažas

Žiemoja Trakai.
Nuovargį jaučiu.
Galbūt žiemos, gal ežerų.
Ar netgi baimės.
O ne, neieškau Vytauto laikų,
Poezijos taip pat neieškau.
Gyvena žuvys po ledu.
Tamsi diena kalnagūbrį užgulus.
Aplenksiu pilis,
Į bažnyčią neužeisiu. -
Man regisi,
Geriau nei vakar suprantu -
Kai švenčių nėr
Ir praeitis prityla.

Dainuok, širdie!

Bet žingsniai vakaro
Jau atkaukši į ją -
Ir čia žiema.
Nors balta,
Bet nešilta.

2010-01-13 21:25:07
Pelėda

39

:rofl:  :writing:  :writing:

Širdies tyloje

Tyliau, širdie.
Mes truputį pasenom.
Bet argi nuodėmė, kad taip?
Sugrįžome namo iš okeanų,
O žmogui reikia atsikvėpt.
Ir štai kokia graži didybė
Sutviska tyloje tavo gelmių.
Čia neužgęsta tai, kas buvę -
Žegnojasi keliai
Ir kryžkelėmis rodo
Į amžinumo būtį
Viešpaties vardu.
Ir šypteliu,
Net lūpom džiaugsmo nepalietęs,
Kad ieškom Dievo,
Būdami jame.

Tyliau, širdie.
Šios amžinybės būsenoj,
Ir mes bent truputį dievai.

40

http://peleda.mybb.ru/uploads/000a/ec/5a/311-1.jpg

:writing:  :whistle:  :writing:
Kas taip sakė?

Atsitrenkiu ne lyg į sieną
Ir žingsniai stovi – viskas, brol.
Taip ilsisi išėję,
Pareit namo.

O kas pasakė,
Kad kelionė baigias?
Prie kojų glaudžias pakeleivis -
Akmuo.

Kartu su juo,
Kad kelyje – lengviau.
Užtruksim dar kažkur
Tarp Žemės ir Dangaus.
Čia dar erdvu.
Čia dar Erdvė
Ir akmenys
Jau skaido be sparnų.

O kas pasakė,
Kad kelionė baigias,
Ir kad akmuo- sunkus?
2010-01-16 07:11


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...