Kūrybos oaze

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...


BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...

Сообщений 41 страница 50 из 152

41

http://media-cdn.tripadvisor.com/media/photo-s/01/2f/4b/81/c-documents-and-settings.jpg

:writing:  :writing:  :mybb:

Greičiau išeik...

Ir mintys
Tartum vinys – jos rūdija.
Bet argi nuostabu, jei poteriai - taip pat?
Nepoteriauju jau „Sveika Marija“,
Nes dievas man arčiau -
Be tarpininkų vienas kitą regim.

Parodžiau ant krūtines, nešamą kryželį,
Užkeltą grandine per kaklą ir...
Ko ne sūnus Jam? Ko ne Kristus,
Tiek daugel metų, išnešiojęs tai?
Ir šypsomės kartu,
Kad ir pasaulis taip sukurtas -
Kuo nori -  tuo save
(Ir net ne bet su kuo)
Per skaudžia šypseną matai.

Ateina driskis į karaliaus rūmus,
Ir... še! Tą dievą pasiimki sau,
Tikai išeik greičiau...

42

*****

увеличить

43

http://g.diena.lt/00/38/120fff.jpg

:writing:  :playful:  :writing:
Laivai atėjo...

Ji - žemė,
Nors gili –
Po jūromis,
Po vandenynais.
Džiaugiuosi, kad atmint galiu,
Kad išeinu ant denio
Ir laivai vėl plaukia ūkdami
Į sielą mano,
Į mane.

Iš kur?
Iš Baltijos?
Iš Šiaurės jūrų
Ar Tolimų Rytų?
Jų adresų neklausiu -
Myliu juos visus.
Ir jie manęs dar neužmiršo.
Besnapę nuo galvos nukėlęs,
Mojuoju ir šaukiu:
- Broliukai mano geležies,
Laivai povandeniniai,
Dažnai mes likom be aušrų,
Bet....  Viešpatie Aukščiausias,
Vyną gėrėm
Nesižegnodami,
Kad ryt nei jo
Nei mūsų gal nebus.

Graži man ši mažytė valandėlė,
Kad atsimint galiu.
Laivai atėjo...
                                     2010-01-19 21:22:41
KOMENTARAI

Laiptuose  2010-01-19 21:35:18 
mano akiai patrauklūs netgi terminai Laivai atėjo... tokie laisvi, platūs, raminantys...

Cieksas Žalbungis: 2010-01-19 21:34:44 
iš po vandens atsiminimai- giliai iš širdies į širdis... beaušrės maldos vynu nutekėjo

tyluma: 2010-01-19 21:29:50 
... ir taip didingai išskambėjo"Graži man ši mažytė valandėlė".
Ačiū,Pelėda.

44

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/98/Rafting_through_the_Gates_of_Aniakchak.PNG/200px-Rafting_through_the_Gates_of_Aniakchak.PNG

:writing:  :idea:  :writing:
Sako...

Sako, laikas ne tas.
Kai praėjęs,
Jau grįžti negali.

Dievas žino - gal taip,
Gal ne taip,
Bet širdy jis,
Kaip ledas įšalęs.
Ten pakanka įkristi ugnelei -
Ledas tirpsta ir...
Negi išties
Vaikšto laikas,
Kuris neturėjo sugrįžti?

Aš šiandieną ką tik
Iš nedidelio baliaus,
Susitikęs su savo jaunyste.

Ledas tirpo ištirpo,
Į pavasarį bėga upeliai.

ardas Parašė komentarų: 503 2010-01-21 - 16:45:27 
Aš šiandieną ką tik
Iš nedidelio baliaus,
Susitikęs su savo jaunyste... 

eglute7 Parašė komentarų: 1574 2010-01-21 - 16:06:20 
Sustok, akimirka žavinga,
Kuri jaunyste vadinies! :)
Labai patinka man Jūsų šviesios mintys. Gera prie jų prisiliesti...

Barabas Parašė komentarų: 3168 2010-01-21 - 10:46:15 
Kiekvieną skirtinga ugnis šildo. Kai kam užtenka tos - Prometėjo dovanotos. O kai kam...:)

Laiptuose Parašė komentarų: 530 2010-01-21 - 09:52:34 
ir išmintis turi savąją formą - gerumo upeliais pražysta...

Santaja Parašė komentarų: 883 2010-01-21 - 09:40:40 
Dievas žino, ką daro 

klevas Parašė komentarų: 1161 2010-01-21 - 07:51:27 
Gražus susitikimas.
Gilūs Jūsų prisiminimai, jei iš ten tiek daug galima semti.

Maybe Parašė komentarų: 337 2010-01-21 - 00:37:49 
tegu sau sako.
Pelėda žino –
laikas randa
savo taką 

kaip lietus Parašė komentarų: 249 2010-01-21 - 00:21:22 
Belieka paimti į mėgstamiausius ir nekomentuoti. O ką pasakyt?

nebeieškau Parašė komentarų: 607 2010-01-21 - 00:15:14 
Jūs nesigailit skaitančių, Pelėda. Tiesiai vėl į širdį taikot... Žodžiais...

Deimantė Parašė komentarų: 2446 2010-01-21 - 00:09:34 
Ketvirta strofukė žaviai sublyksi.

45

:writing:  :idea:  :writing:
Nekeikiu
Kai už langų vėlu,
Kai laikas jau  - į lovą,
O mylimoji, ir tave dažnai menu.
Su tavimi po tris miegojom,
Nepavydėdami ir tiems,
Kas gulė pamaina kita.

Kur tu dabar?
Manau, seniai susprogus,
Bet ačiū Dievui - ne kare.
Todėl ir mano žodžiuos
Priekaištų nėra.

Po tris ant jos, torpedos, miegam
Ir supamės laivu.
Neskęsta plienas,
Kai gražiai išlietas,
Kai per stebuklus karas prašliaužė kažkur.
Ir tik dabar atsimenu,
Kad su mumis dar buvo Dievas.

O mylimoji!
O torpeda!
Tavęs nekeikiau niekados.
Džiaugiuos, kad ne kare susprogus
2010-01-24 00:16

46

:flag:

:rain:  :writing:

Išdavystės tyla
                 
                      skiriu E.M.
 
Negera sieloje.
Oi, kaip negera.
Nors išdavysčių daug -
Prie jų pripratę.
Sužiuro į mane kaip veidrodį jo akys
Ir laukia, ką gebėsiu pasakyt.

Poetą išdavė poetas.
Nebardamas, nekeikdamas,
O vien... tyla.
Antakalny aukštam,
Dar aukštesniam kape –
Giliai iš žemės žvelgia į mane
Ir laukia, ką  gebėsiu pasakyt.

Kačiukais dar žilvitis nepražydo.
Žiema Antakalny ir manyje.
Sakei, kad nori dainą  pavėjui ištęst.
Ištęsk, poete, išdavysčių tyloje...
                             
  2010-01-31 07:30:17

47

:rain:  :writing:  :writing:

- 10 -

                ... piki liežuviai plakė.

Liežuviai? O, dangau!
Koks dėmesys bereikalingas.
Jei širdyje vilkai,
Išleiski juos,
Te liežuvautojus sudrasko
Ir kraują miesto katės laižo.
Man nesmagu girdėti aimanas poeto,
Tad baik dejuoti, Dante Aligjeri.
Žegnokim davatkyną Viešpaties vardu,
Kad nepriimtų į bažnyčią.

Aš nebijau pikčiausių apkalbų
Ir laiminu altoriumi gražumą beatričių,
O Viešpats būna su mumis.
Ir jam gražu
Turėti žemėje žvaigždyną...

„Rugienos“
                  2010-02-02 07:45:44

48

:rain:  :writing:  :writing:

    Vilkas širdy

„Ak, Lietuva, didvyrių žeme“,-
Eilėraštyje LIETUVIAMS
Atsiduso
A. M. Šlepetys.

Ne-
   nu-
      ste-
         bęs.
Mačiau jį.
Ir džiugūs buvom abu -
Argentinoje gimęs išeivio s0nus
Ir aš, Marijos žemėje -
Žvakė.

Ak, Aldo M. Šlepety,
Taip lemta -
Pabuvę vėl grįžtam atgal.
Į Argentiną tu – toli toli,
Aš - Marijos šaly
Į uždegtą žvakę.

Nusiprausiu tavo akim.
Nusišluostau atodūsiu -
Ak, Lietuva, didvyrių žeme...
Ir kaukia vilkas širdy,
Europa užgesindamas žvakę.

                  2010-02-03 07:16:13

http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif

49

- 11 -

              „Liūdnumą tą, kur meilę žadino...“

Pažįstu jį, o Dante Aligjeri,
Ir atminimais, ir širdies randais.
Taigi, ji man ne pasakėlė -
Žili plaukai nuslinko nuo galvos,
O liūdesys išliko iki šiol.
Neskandinu jo vandenynais užmaršties.
Tegu! Man skaudančiam geriau girdėti,
Kokie greiti žirgai pro šalį joja,
Kaip vyčiai skambina kardais.
Ne pasakoj regiu save parklupusį,
O didžioje bebaimėje kovoj.
Laiminga būk, o Beatriče,
Kai šitaip nugalėtas
Vis dėlto - karys
Vis ieškantis sveikatos
Vėl į kovą grįžt...
         2010-02-09 00:09:22
http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif

Komentaras: 
Barabas Parašė komentarų: 3272 2010-02-09 08:14:59 
O nesibaigiantis laukime, o begalinis liūdesy..:) ( H.Radauskas )
Taip suskambo man jūsų eilutės.

kaip lietus Parašė komentarų: 441 2010-02-09 01:31:06 
Jau norėjau citatą dėti, bet žiūriu, jog ta pati Laumelės komentare. Tada norėjau kitą, bet ją Zirzulė nusitvėrusi. Pagalvojau, kad taip sucituosim visą kūrinį...  Šaunus darbas. Kaip visada...

radaa Parašė komentarų: 4652 2010-02-09 00:48:54 
gera pabūti pas Jus

50

:writing:    :flag:  :writing:     http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif
  Discussio             

                 8. tiesa
                   
                        Buvo toks laikas, buvo,
                        Kai melagiai dingę.
                        Žemėje, danguj, sapne,
                        Rašytame ir nerašytam Žody
                        Visi žinojo -
                        Kas įkrito ausyse
                        Yra tiesa.
                        Ir akys, iš toli sužiurę Šklėrių link,
                        Nebojo pasakyti jos:

- Be Dievo likom, žmonės,
Nes jis atėjo būti žmogumi.
Ir nemanykite, esą,
Metamorfopsija
Susirgo Šklėriai.
Miškinis vaikščioja žeme
Net neįtarsi, kad jis čia ateivis –
Išnokęs iki tėvo, kresnas.
Tokį nors į paveikslą dėk!
O neseniai juk buvo Dievas
Savo valia būties jo atsisakė. .

                     Buvo toks laikas, buvo,
                     Kai melagiai dingę
                     Upelių vandenys patvinę
                     Pakilo plaukt giliau -
                     Kokia graži esi, gimtine,
                     Kuomet be melo, su tiesa.
                     Nereikia klaust:
                     - Kodėl? Iš kur mes čia atėję?
                     - Kodėl, kai auga, tik iš žemės
                    Ir šaknimis – į ją?


Maniau, kad gal palepinsiu save
Šituo dvasingu gražumu
Ir būsiu it bevardis
Gimtinės kraštuose.
Bet - kaip?
Jeigu tiesa
Užgriuvo visą kraštą,
Jei reikia pasakyt daugiau,
Negu lig šiol galėjau.

Ne pirmą kartą juk iš žvyrduobės
Į šviesulius dangaus žiūrėjom.
Akis išdegino bedugnių toliai
Ir žodžiuose dejavo sumaištis -
Kodėl taip esame nutolę,
Kad net nemokame, Visatos broliai,
Žinot vieni kitų?

Virš miško skraidė varnas Golius
Ir meldėmės kartu-
Išaugo čia
Jau sensta čia
Ir niekas iki šiol nežino dar
Kad jo lizde Vidinis išperėtas.
Na, žinoma, jisai - ne Lizdeika
O varno lizdas - ne erelio,
Bet vis dėlto ne pėsčias
Ir seniai jau pastebėta:
Vidinis - vietinės reikšmės poetas.

Stebuklai turi savo pradžią.
Ateina iš toliau,
Kaip žiedas, kad išsprogtų.
Iš čia daug kartų kilome į sapną
Ir mokėmės ištvert save,
Kad ir be sapno
Grįžtume atgal
Išlikdami tokie -
Šilais pamėlę,
Žody paprasti,
Iš šaltinėlių vandenilį gėrę,
Lig bambų smėly įbristi...

Šilinių krašte!
Su tavim, kaip savo prigimtim -
Visur ir visuomet kartu.
Matyt, net Dievui įkyrėjom,
Kol juodžemiu laukus apsėjom,
Kol leidomės į Savęspi giliai
Ar ratais Grįžulo
Padangių skliautas važinėjom,
Žinodami, kad būtinai sugrįšim čia.
Ir ištarė kažkas iš mūsų
- Ateik, o Viešpatie, ir žmogumi
Savo pasaulyje gražiai pabūk.
Ir štai gėlė daigelį kelia –
Atėjo...
Į skaudžiausių kryžių šali,
Bet jie nesikalba su Miškiniu.
       
      B. d.


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...