Kūrybos oaze

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...


BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...

Сообщений 51 страница 60 из 152

51

http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif

:flag:  :writing:  :writing:

    Šešėliai

                 „Atsikovok save“

Kaip sena, a? Kaip sena...
Net pagalvot baugu.
Iš ko atsikovot?
Esu žmogus
Ir su žmonėm.
Kas pavergė mane?
Kada?
Ir vis dėlto
Nedingsta niekur jie,
Tie žodžiai du -
Atsikovok save

Betgi ar tu,
O Lucijau Seneka,
Atsikovojai?
Na taip, gyvybę
Savo rankom gesinai,
Bet svetima valia.

Tyli?
Tylėk.
Tavo žvaigždė
Dėl to negęsta.
Jau ne vien tu,
Bet ir jinai:
           - Atsikovok save 

(...) Tai jie, šešėliai praeities,
Likimais vaikščioja po sielą.
Nereikia man juos glostyti
Ar akių vyzdžiuose įšviest.
Bet gera pamanyti, kad galbūt
Ir mano nejaukus šešėlis,
Paslankiojęs kažkur
Ir, nepažinęs Dievo,
Seneką pavadina jo vardu:
- O Viešpatie!
O jis:
               - Taupyk bei saugok laiką .

Kaip sena, a? Kaip sena...
Net pagalvot baugu.
Ne mano, Lucijau, jis valioj -
Jį vagia iš manęs,
Plėšikai atima, valdžia,
Skaičiuoja laikrodžiai
Dienas, metus...
O žinome abu –
Tame laike jau mirę esam.
Bet va gi šitas trupinėlis
Išties jis mano dar.
Ir sutinku, kad  gėdingiausia
Būtent iššvaistyti jį.

Šešėliai vaikščioja žeme
Ir, ką sutikę, kalba praeitim.
Štai su Seneka stovime greta.
Jis čia, kur dabartis,
Aš ten - toli, toli...
Minties erdvėj sunyksta toliai,
Kaip jam, taip man -
2x2=4

    „Šešėliai“
(Lucijus Seneka)

52

:writing:  :writing:  :yep: http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif http://s2.rimg.info/871dd483e9d9912d6601ecd1a425eb59.gif

Keista

Netiki? Netikėk...
Bet tai labai paprasta.
Išėjo vaikai į miesto gatvę,
O čia, kaip kely - stovėt nevalia.
Dabar jie toli.

Sudėjęs gražiai drabužius
Į vaikystės jų spintą,
Budžiu,
Kad – neduok die, -
Neužsirakintų
Skaudžia užmirštim.
Ir būna smagu
Atsikvėpt netikėtu juoku,
Kai juos po vaikystę regiu
Ir neregiu jau, kai išėję toli.

Keista.
Juk laikas anas
Turėtų būti toliau,
Bet –ne...

Sudėjęs gražiai drabužius
Į vaikystės jų spintą,
Budžiu.

2010-02-17 11:53:18

Pelėda

53

:flag: :writing:  :writing: 
Jau nesvarbu...

Gražiausios pasakos išseko,
Knyga jų tyliai užversta
Ir štai atėjęs laikas mano,
Kad žemė baigias ties riba,
Kur paukščiai, iš pavasarių sugrįžę,
Sapnuoja paliktus lizdus.

Paglostau savo lizdo tylą
Budėjimu tiesos –
Sekundėmis
          gyvenimai
                    pasaulio
                           išbarstyti
Užspringsta užmarštim –
Jau nesvarbu žinot,
Kas buvo arba bus.
Šešėliai žvilgčioja iš prieblandos,
Širdin įėję,
Ir sveikina su nemirtinga
Ateitim.
2010-05-15

Komentaras:

2010-05-16 16:38 Preliudija
Išties nuostabus kūrinys. Tiesą sako Netipiškas individas - Jumyse daug išminties, ir aš norėčiau pridėti, gyvenimo patirties...

2010-05-15 23:09 Ilja
*****
2010-05-15 19:08 rasa jū
Užspringsta užmarštim –
Jau nesvarbu žinot,
Kas buvo arba bus.

puikus kūrinys

2010-05-15 16:27 Santaja
nuostabus, liūdnas, širdingas eilius

2010-05-15 16:12 Ievų Pūga
Liūdnai tikras, gyvenimiškai teisus, poetiškai pakeliantis, žmogiškai nuleidžiantis ant žemės, kad atsidustum, susimąstęs...

2010-05-15 14:35 Neilas
...anapusinis toks, rimtas.
:)

2010-05-15 13:26 Zoliagele
Netiks čia joks banalus pagyrimas. Viskas skaudžiai tikra..

2010-05-15 12:28 MacteAnimo
Šauniai parašyta.
<...> Jau nesvarbu žinot,
Kas buvo arba bus <...>

2010-05-15 12:09 Eyestrue De Lies
Eilėraštis apie išėjimą, mirtį, toks suvokimas man labai priimtinas, tad suskambėjo - išgirdau.

Liepa Parašė komentarų: 259 2010-05-16 - 00:07:56
Skaitant širdį suspaudė...bet reikia ir apie tai galvoti ir rašyti, tas tiesa...

Kaimynas Parašė komentarų: 251 2010-05-15 - 21:45:01
PUikus darbas. Ačiū, Pelėda. TU žinai, kaip ši tema man dabar aktuali.

Ražas Parašė komentarų: 567 2010-05-15 - 21:40:59
Daug kas bandė ir bando apibrėžti anapus, t. y, amžinybę, lenkiuosi, Dzeduli, prieš Jūsų ištarmę: "nemirtinga ateitis", nėra tikslesnės apbrėžties, kaip Jūsų, laikinume jausmingas šermukšnio žydėjimas ant gruodo paberia nemirtingą ateitį. Didis žmogaus laikinumas, suvokiantis ir didžiausiu intensyvumu išgyvenantis mirtį. Ar ne didybė išgyventi savo menkumą, nedangstant vilties regimybėmis. Šiandien teko pakilnoti, na žinai, Dzieduli, tąją, karčiąją, bet kaip ji prigijo. Į sveikatėlę, būkime.

nebeieškau Parašė komentarų: 894 2010-05-15 - 21:05:05
Skauda skaityti, Pelėda. Labai... Bet ačiū.

Besparnis angelas Parašė komentarų: 2804 2010-05-15 - 18:57:13
Nuo "Gražiausios..." iki "...Ateitim." - viskas tobula su išmintim

Nijolena Parašė komentarų: 523 2010-05-15 - 16:38:58
Šviesaus optimizmo likučiai dramatiškas natas paverčia sodria išmintimi.Laikykitės, kolega.Jūs šitame margame kūrėjų pulke esate vertinamas ir mylimas.

kaip lietus Parašė komentarų: 1425 2010-05-15 - 13:20:23
Baikit, Pelėda, tokius dalykus galvoti. O man visas patiko. Pirma dalis įžanginė, ji negadina eiliaus.

Žibuoklė Parašė komentarų: 1921 2010-05-15 - 12:44:30
Išties antroji dalis puiki...:)

Deimantė Parašė komentarų: 3076 2010-05-15 - 12:38:58
Nuo lizdo paglostymo taip puiku...

topole Parašė komentarų: 127 2010-05-15 - 12:36:50
Stiprybės ir šviesos! Skaudi patirtis...

54

:writing:  :writing:

http://www.cosgan.de/images/more/flowers/043.gif

O prakaite...

Keistai atrodo saulėje sušalęs,
Per žiedlapius praeinantis kaip sniegą -
Ne kojas
Ar rankas pavasaryje gelia ,
O šitaip gelia sielą.
Net voverės kažkur pradingę.
Dangus nurudęs ir nykus,
Kad toks netikėlis,
Kad toks tik atmintim gajus
Ir negaliu išeit darbymečiu į dieną.

O prakaite,
Net nežinojau, kaip saldžiai
Tavo sūrumas atmintin sukris.
Iš ten ateina nuospaudos
Ir ant delnų
Laukai arimais sugula,
O dalgis vaikščioja po pievas.

2010-05-20 20:08:51
Pelėda

55

:rain:  :writing:  :writing:

Prie užrašo

              NE ŠUO YRA ŽVĖRIS, BET ŽMOGUS
Ir nežinau
Kaip nepaklust tokiam raidynui -
Šiandieną, eidamas keliu,
Darbymetyje žmogui pasakiau:
- Padėk, Dzievuli, Tau.
Atsitiesė nuo lysvės,
Žiūri taip,
Lyg būčiau nusileidęs iš dangaus.

2010-05-22 15:06:27
Pelėda

http://fo-ma.ru/7/09/75/170975/s_158.jpg

56

Baimė

Jau bijau savo žodžių
Ir būna -
Atsiklaupęs prašau,
Kad atleistų,
Ištarus man juos,
Nesuvokus esmių.
Ritinėjas it akmenys,
Kaip nuodėmės šlaistos
Po dvasios pasaulį,
Dega kryžiais,
Ir protas, deja, neišmano,
Kaip juos užgesint.
Dūmais juosta
Sakinių juostos -
Negali paukštis per Žmogų skrist.

2010-05-23 06:17:20
Pelėda

--------------------------------------------------------------------------------
Komentaras: 
Besparnis angelas Parašė komentarų: 2958 2010-05-23 12:58:19 
Žodžiai:
žeidžia ir gydo,
dega pavydu,
abejingai praeina,
skrieja į dainą,
ištiesią ranką,
kai siela apanka...
Žodžiai mus myli,
ir tyliai tyliai
iš Pelėdos uokso
širdį paglosto... 

anamcara Parašė komentarų: 288 2010-05-23 11:44:46 
labai prasmingai pasirodė :)
toks ieškojimų ir svarstymų metas 

Karilė Parašė komentarų: 2100 2010-05-23 09:41:48 
Žodžiai - kūrėjo vaikai. Kiekvienam neramu, kaip jie gyvens išėję pasaulin...

57

:writing:  :writing:  :writing:

Išdidus kaip Liuciperis

Mačiau ir aš, kaip ji,
Plaštakė miršta,
Į laužo liepsną  skrisdama.
Išnyko, nepasakius žodžio,
O aš lig šiolei kankinuosi
Ir nežinau, kaip man tikėt tavim:
„Mirdama man plaštakė pasakė,
Kad ir man jos likimas ateis“.

Mieželaiti,
Galbūt tu kliedėjai
Ir, palikęs ant lapo neužbaigtą posmą,
Užmiršai, kaip skausmingai idėjos išnoksta -
Reikia būti kažkuo,
Kad galėtumei būti,
Ir likimas tavasis,
Ne drugio, žmogau -
Išdidus kaip Liuciperis
Vaikšto po pragaro ugnį,
Jis drugeliais nesudega laužo liepsnoj...
2010-05-30 17:53

58

:flag:  :writing:  :writing:

http://s2.rimg.info/6b0aee445e3cf61778e33b288819eb14.gif

Nuotaikų akcentai (1)

Kai vakaras,
Kai danguje
Sušvinta žvaigždės iki begalybės,
Pasaulį pamatuoju savimi
Ir jau ne žvaigždės;
Žvakės dega,
Išėjusiems į amžinybę.
O reginy, įkritusi tiesa,
Basa
Kaip žolėje rasa
Po sielą vaikšto -
Šiandieną čia,
O ryt jau ten.

2010-05-31 05:42:58

59

http://peleda.mybb.ru/uploads/000a/ec/5a/514-1.jpghttp://peleda.mybb.ru/uploads/000a/ec/5a/514-1.jpg

Nuotaikų akcentai (3)

Kiek daug pavasarių jau buvo
Ir šis, deja.
Varnėnas  švilpterė 
Ir, šokterėjęs nuo šakos,
Nusinešę dangun.
O aš dar vis,
Va šitaip šokterėti neišmokęs,
Apglėbęs per septyniasdešimt
Lyg besotis 
Juos spaudžiu prie širdies.
Atleiskite, pavasariai, ir tie,
Kam užmirštu už juos net padėkoti.
2010-06-03 11:11

Komentaras:

2010-06-03 17:41 vaikystė du kart 
šauniai ir taip paprsta

2010-06-03 12:29 Čia ne aš 
Pažįstamas jausmas...

2010-06-03 12:27 Simonas Valaiša 
Kiek daug pavasarių jau buvo
Ir šis, deja.

Atrodo lyg nepabaigta, o šiaip eilėraštis labai puikus, pagriebė kažkur viduj ;]

2010-06-03 11:48 spiritus1 
labai prasmingas,gilus:)) patiko

2010-06-03 11:46 Auga Viskas 
Platu, net apglėbti negaliu.

2010-06-03 11:14 Raimondas 
:) Kaip šiuolaikinis jaunimas pasakytų - "veža". Na, ką čia komentuosi tai, ko apsakyti žodžiais neįmanoma - reikia pajusti. Ačiū. Pajutau ;) 5.

60

(5)Nuotaikų akcentai

Nepyk, Šeštadieni,
Į viešumą nedidelę einu.
Tų pliurpalų ir taip APSTU -
Kiekvienas rašo, rašo, rašo
Ir dažnas tikis būti poetu.
Ir aš renku eilėraščius į knygą,
Nors suprantu - nebus gerai:
Jausmai poezijoj apnykę,
O man blogiau –
Šukuoju plaukus, o ten – plikė,
Mėnulis nusileidęs ant galvos.
Bet ką daryti,
Jei pradėtą darbą reikia baigt?
Nesu naivus –
Greičiau sutiksiu špygą,
Negu užuojautą,
Kad negebėjau padaryt geriau.
Tačiau blogiausia, kad, Šeštadieni, žinau.
Poezija -  ne KNYGOSE
Ir netgi ne eilėraščiuos, deja.
Galbūt ji akmeny,
Galbūt išėjo pasivaikščioti sode,
Galbūt atėjo pasakyt per mano žodį,
Kad ji tik sieloje Žmogaus tikra,
O visa kita  - kopija
Ir dar blogiau...
 
Komentaras:

2010-06-05 19:14 strugas
O man tai plati lova,
Pilvas šaukia - šeštadieni
Neduok jam ėsti.
Bulves liepk, ant kulnų iškrėsti...

2010-06-05 12:47 Neilas 
"Tačiau blogiausia, kad, Šeštadieni, žinau. " - muša šiek tiek iš vėžių...

improvizas:

"Tačiau, Šeštadieni, blogiausia, kad žinau..."

Pas Jumi visur daug filosofijos (ne tos atsibodusios chrestomatinės, o asmeninės, gyvenimiškos).

Tiko.
:)

2010-06-05 11:46 Raimondas 
Eina sau... Va čia tai žodžiai!!! Trūksta žodžių. Ne "savaitės", bet "metų" geriausias! O gal net - netgi daugiau. 10

[b]2010-06-05 11:46 spiritus1 
Kaip gražiai parašėt apie šeštadienį!
taip ,man šeštadienis-tai ežeras,miškas.
Ten pajuntu ,kad gyvenu ,kad vasara!:))


Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...