Kūrybos oaze |
Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.
Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...
Be druskos
Tai ne žolė;
Kakta rasoja, prakaitu ištryškus.
Tai paskutinė duonos sūruma.
Jos gal dar valgyt teksią nemažai,
Tačiau, deja, be druskos.
Neskauda jau,
Diegliai nevarsto,
Vien pagalvojus kaip kadais:
O jei - girdėk! - ji neateis ant stalo
Ir liks namų burna tuščia?
Neskauda jau galvos dėl duonos - bus? ar ne?
Nušluostau prakaitą,
Kaip nuo altoriaus dulkes
Iš šyptelėjęs veidrodyje pasakau:
- Išeina iš burnos duonos druska,
Išeina, Pranai...
2010-08-07 16:38:54
Pelėda
Mano AŠ
Dainuoju sau.
Ir nebijau,
Kad kritikai čia darbo bus -
Esą, jei senas,
Tai beveik kaip ne žmogus.
Ar tokiu reikia varginti kitus?
Ir iš tiesų –
Aš priimu šią kritiką , o neretai
Jos priekaištais net pats save baksnoju.
Ten, laiko tyruose kažkur,
Ir kažkada
Išauš rytojus,
Ar gali būti jam svarbu,
Kas buvo jau?
Ir keista:
Pirmą kartą šitoks išdidus
Ant kojų stojuosi ir augu, augu –
Juk mano AŠ - valstybė,
Didelė šalis.
Ir netiesa, kad AŠ
Į vienetą sutilpęs.
Nebent ir jis kaip Dievas esantis visur.
Dainuoju sau.
O gal tas AŠ - jau Dievas?
Galiu juo griauti, niekinti, mylėti
Ateit prie SAVO tos pradžios,
Kuomet pasaulį šį kuriu
Iš Žodžio, iš Savęs.
O, negi taip?
Visur ieškojau, Viešpatie, tavęs
Dabar dar apieškosiu savo AŠ.
Šilovarnis
O žalvarni, giriu,
Kad tu ne žalvario triūba,
Net pūst į ją nemoki.
Man ne triūbos juk reikia, ne!
Žiūrėjau į tave
Ir širdį gaubė džiaugsmas,
Kad štai šalia gyvena toks – kad ir tylus -
Bet šilo paukštis.
2010-08-10 11:07:06
Begėdžiai
Velniai negundo jau manęs,
Bet Dievui atiduot nenori -
Paliovęs vaikščioti po kavines,
Dažniau pavėsyje prisėdu
Ir burbteliu, (gal sau, ne sau):
- O į kieno sveikatą šiandien gersim, broliai?
- Tik ne į tų, kurie jau danguje,-
Girdžiu atsako
Ir, paskambinęs tuščia taure:
- Tegu jie kraują ten lyg vyną geria,
O kūną duona paverčia, begėdžiai...
2010-08-11 08:02:36 Pelėda
Nereikia proto
Išjaust poezijai nereikia proto.
Jinai – manau – pragysta už save.
Jos sieloje gyvena vieversys ir gieda
Be matematikos,
Net haiku
skiemenų
nebeskaičiuoja.
Džiaugiuosi,
Kad nereikia plėšinius išarti,
Pasaulį jaučiant dieviškai sočiu -
Gyvena manyje gražiausias
BŪTENT-
Mano laikas
Ir aš su juo
Va taip dar pakalbėt galiu.
O ar supranta mus kiti?
Jei nori – taip!
O jeigu – ne,
Tai ar bereikia?
Tačiau poezijai nereikia proto-
Jos sieloje gyvena vyturys.
Ir gieda net nakty lig horizontų
Iš kur ateina šviesmečiai
Su filosofine būtim...
Pašaipėlė sau
Eilėraštis be pastangų prakalbo:
Įkaitusioje saulėj
Akmenys anglija
Ir virti pradeda smala
Girdžiu, kažkas dar pašaukė:
- Jėzau - Marija,
Betgi tik šitaip atsiranda ji, poezija tikra.
Kiek daug prasmių numirusiojo žody!
Kai smegenys išdegę,
Ar gali būt kitaip, deja?
2010-08-13 22:00:41 Pelėda
A ir B: dialogai (1)
B: „Išvaikščiojai kelius?
Beliko atsidusti? “
Kodėl sakai taip, jei žinai-
Kiti mirties poezijos nemėgsta?
A: Ar negeriau suprast, sesut
Kad visąlaik juk esam šalia jos.
Mane daugsyk bučiavusi,
Tačiau nepažadėjusi,
Kad nelydės namo.
B: Atleiski! Supratau tave -
Poezija gyvena netgi mirtyje
Ir regisi, kad neretai... graži.
A: Kas skirta mums, tai MŪSŲ.
Tikėkime - VISATOS būtyje
Dar daug kur
Daug kuo būsim.
A ir B: dialogai (2)
B: Atrodo, pasakas galėčiau sekti,
O į eilėraštį neįeinu, deja.
Ir nekalbėkim apie Albertą Einšteiną,
Manau, kad jis eilių nerašė.
Nors vis dėlto su Nobeliu net danguje.
A: Su Nobeliu, bet gal be... dinamito*.
Nebūna taip, kad be eilių žmogus.
Bet iš tiesų - poetai jų nerašo.
Jie jas užrašo.
Ir tik tiek.
Įsiklausyk, išgirski sieloje
Ką tavo Afroditė šneka
Ir gali būti, jog atrodys,
Kad eilėraštį rašai.
O jie, poetai, jų nerašo.
B: Ar bent pati, sesele, supranti,
Ką čia kalbi?
A: Ir apie tai, kad dinamitas
Ne sielos kūrinys.
------------------------
* A. Nobelis yra dinamito išradėjas.
2010-08-16 07:21:51 Pelėda
A ir B: dialogai (3)
B: Bobulės popierėlyje skaičiau:
„Mylėjo senis.
Gal tikrai ne kvailas buvo?“
Dabar, kai nesvarbu,
Ar reikia klausinėti?
A: Ir tu, sesut, tokia,
Kuomet tikrosios dar nėra -
Lyg duonos kubile
Vis dar berūgstanti tešla.
Tokios į krosnį nieks nešaus.
B: O viešpatie! Su kuo kalbu?
Jau nepažįstu savo sesės.
A: Pradėjai augt.
O duona tik po to ant stalo,
Kai krosnyje su kryžium pašauta
Ir plutele apaugus.
2010-08-17 09:26:26
Pelėda
A ir B ; dialogai (4)
B: Girdėjai, ką pasakė Pranas?
Jis kviečia mus į pokario laikus
Ir sako –
Samagono duos.
A: Man gal nereikia.
Aš jau gėriau.
Ir dainavau net su stribais
Banditiškas dainas –
Nebuvo priešai, kai dainavo
To samagono pražioti.
B:???!!!
A: „ Bet neilgai teeeeeko jiems čionai viešėėėėėti -
Driskiai bolševiiiiikai greit užpuolė juos... “
Вы здесь » Kūrybos oaze » MŪZŲ MELODIJOS » BANDAU IŠGAUTI MUZIKĄ...