SAVAITĖS UŽRAŠAI (2011: lapkričio 28 - gruodžio 04)

Svarbiausi:

1. Teisybės visi bijosi
2. Būties vingriuose
3.Negraži pelėda
4.Labas, Stasiau 
5. Sustabdė sonetu

1.                                
Lapkritis 2011
  teka 08:11
leidžiasi 16:01
ilgumas 07.50

   Jaunatis
3 mėnulio diena

Šiandien 4°C / 5°C, krituliai, labai smarkus vėjas
Rytoj -2°C / 5°C, debesuota su pragiedruliais, palis

[/size]PIRMADIENIS
Jokūbas Steponas Rimgaudas Vakarė Rufas
Lietuvoje naktį - audra, atnešusi, kaip, prognozuojama per porą milijonų litų nuostolių. Daugiausia- pajūryje.[/b]

Gyvenimas be vyro - kartesnis už pipirą

Zenonui G. :
Neskubėjau tau atsakyti, nes iš tikrųjų gyvenu lyg ir be naujenų. Gerai, kad dar Snoras yra, tai ir pas mane nedidukas sujudimas,- reikia kažkur kitur įeiti su sąskaita, kad galėčiau pensiją atsiimti. Taigi, būna , kai bobutės PANČIAKOJE saugiau, negu banke, Na, o šią savatę jau sugrįšiu iš sodo į Naujininkus. Ne šalta ir čia, bet kūrenti reikia - pirkti malkas ir (plius) mokėti už būtą, jau, brolau, nesigauna.
Taigi, būk drūtas ir laimingas

Aloyzui Surgailiui · 28-11-2011 20:15:55 
Daug gerų eilėraščių parašyta apie Paulių. Iš tiktųjų, vertas to. Lig šiai dienai prisimenu ir jo baltų viršelių "Žygio draugus", kuriuos norėjosi mintinai išmokti.
Šį Aloyzo irgi priskiriu prie gerų. Mano supratimu, prasmingai atrodo paskutinės eilutės:
O posmų neužtvenksi – veržias
iš laiko upės atbuli.
*****************************************

2. 
Lapkritis 2011
  teka 08:12
leidžiasi 16:00
ilgumas 07.48

   Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien -2°C / 5°C, debesuota su pragiedruliais, palis
Rytoj -3°C / 2°C, nepastoviai debsuota

29
ANTRADIENIS
Saturninas Daujotas Butvydė Saturnas
Pensija vėl grįžo į Swedbanką, taip ir nenukeliavusi į Snorą

Būk darbštus kaip skruzdėlė, o tvarkingas kaip bitė

Labas, Stasiau, 5.

Praeina žiupsnelis laiko ir - kaip girdi, - vėl sveikinuosi su tavimi. Kiti jau bara, esą, nedrumsk  ramybės  geram ir sunkiam Stasiui. Esą, geriems būti nelaimių žmonės paprastai pritrūksta laiko, bet štai Stasius sugebėdavo – ir pamokymais, ir giesmelėm, ir rašiniais, ir, žinoma, savo svetaine, iš kur, regis, ir dabar išgirstu jį dainuojant:

Nei aš esu durnas,
nei aš esu aklas,
bet pravipo lūpa
ir ištyso kaklas.

Bet net kai Stasio lūpa būdavo pravipusi, jis tuščiai laiko negaišdavo. Prisimenu, kad ir tuomet  jo lūpa buvo pravėpta, bet jo pamokomi žodžiai buvo aiškūs ir teisingi.
'Pabandysiu  apšviesti Pelėdos (mano slapyvardis - aut.) protą. Juk nuo senų senovės, kai dar varlės basos vaikštinėjo, mane vadino Muntu Obelieniumi ir mano prisiminimuose tai atspindi. Dar buvau Joska. Visai be pavardės, bet man taip patiko. Dar galima pavadinti Runkuliu. Ne Runkeliu, o RUNKULIU NES PAS MUS JIE TAIP TARMIŠKAI VADINASI. Žinoma, ir įdomiau, ir pavardė daug sakanti. Pavyzdžiui:"Nagi tas kaimo runkulis - Joska." Taigi neišradinėkiva dviračio, jis jau senai važiuoja
- Gerai jau, gerai,- sakau jam, runkuli Joska. O jis jau vėl į poeziją  metasi.

Senai skraido Pelėda,
uokso neberanda.
nieko nebeėda,
tik lengvai užkanda.

Taip, Stasiau, taip- seniai jau skraido Pelėda. Bet jau sparnai irgi nebe tie. Tačiau džiaugsmas nedingsta. Džiaugiuosi, kad galiu atsiminti ir dar parašyti bent tiek, kiek parašau.

Lauk!

*******
   
     
3.   

  Lapkritis 2011
  teka 08:14
leidžiasi 15:59
ilgumas 07.45

   Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien -1°C / 2°C, debesuota su pragiedruliais
Rytoj 0°C / 3°C, nepastoviai debesuota

30
TREČIADIENIS
Andriejus Saugardas Dovainė Andrius

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia
Mažosios Lietuvos diena
Advento pradžia

Savam krašte ir tvoros žydi

                                                            Labas, Stasiau

           Įsijaučiau ir net atrodo, kad jau iki Anapilio arčiau negu iki tavo šalelės Šakių lygumose. Per trumpą laiką rašau šeštą  laišką, bet, matyt, tokia sparta todėl, kad surandu jau parašytų dalykų. Tačiau žiūriu gi, kad ir jie neretai nusišviečia lyg juos pirmą kartą būčiau atvertęs. Juk niekuomet, Stasiau, ogi niekuomet nesame realybėje  susitikę  akis į akį. O juolab gurkšnoje Jančiaus  samanę. Kita vertus, net ir raštu liudijai:
   “Mano ligos labai bjaurios, tai be vaistų nebūnu nei dienos, o cukraligės ir širdies vaistai su šnapseliu nesiderina, gali iškart sustoti širdis, todėl jau daug metelių nei į burną“
   Tai sakyk, koks velnias mane prikusijo parašyti tai, ko nebuvo. Tyli? Ar turbūt galvoji, kad visiškai nukvaišau? Net jeigum ir taip galvotum, tai žinok, tu, Stasiau, ne pirmas. O šiandieną prisiminimui  siunčiu nutikimą iš tavo viešnagės Šklėriuose

       Prireikė Jančiaus krupniko 

Istorija tokia, kad nors netikėk ja, tačiau kaip nepatikėsi, jeigu iš visur tik tegirdi, esą, ko tik žmogaus gyvenime nepasitaiko! Ir dabar jaučiu, kaip plunksna pasunkėja rankose, bandant atkurti to ryto įvykius.
- Stasiau, tau bloga? Tfu! Tfu! Nusispjauk! O žegnotis nereikia. Tai varnas Golius. Nuostabiausias šio krašto paukštis. Net nežinau, ar kur kitur toks gali būti. Ne velnias, Stasiau. Tikrai ne velnias.
- Vandens. Duokite vandens. Šalto. Iš šulinio, - dar vis neatsipeikėja netikėtas svečias.
- Iš kitur jo negausi. Tik iš šulinio, Stasiau...
- Nepadės, - pasakė Vidinis ir, palįsdamas po Strugo dešinės rankos pažastimi: - Imk iš kitos pusės. Tegu pagulės. Veskime į lovą. Kažkas neįtikėtino, kažkas ne taip, bet regim. Gal kelionėje dulkių prisikvėpavo. Bet iš kur jos? Dar nepakilę.
Po tokio galingo vyro pažastimi lįsti nereikėjo. Prieini prie jo ir atrodo, kad jau palindęs. Nesiginčydamas paklusau Vidinio patarimui ir, prilipus jam prie Strugo vieno šono, man - prie kito, sunkiai kėlėme ant kojų, kvailai patikėję, kad galime padėti jam kelyje į lovą.
- Protingiau lovą prie dėdės Strugo atnešti, o ne dėdę Strugą prie lovos, - nestokojo išminties Šventoji. Bet ir jos neprireikė. Milžinas įsitvėrė rankomis į "amerikonką," užvirto ją sunkiu kūnu, kone traiškydamas mane ir Vidinį, pavojingai atsiradusius po jo pažastimis.
- Vandens, - paprašė vėl, bet man įtikinamiau atrodė Vidinio nuojauta, kad vanduo nepadės. Atėjęs į pirkią, atsidariau seną tėvo rankų darbo spintelę. Iš tamsiausio, tolimiausio jo kampučio ištraukiau Jančiaus samanės buteliuką. Tą patį, tik keliais gurkšniais sumažėjusį, kurį kadaise į Vilnių atvežė Stasys. Pats nesuvokiu, kaip pavyko taip ilgai išlaikyti, tačiau labiau panašu, kad išlaikė jį didesnė negu mano valia, kuri, matyt, žinojo, kad tokia diena ateis ir Jančiaus samanę reikia palaikyti būtent jai.
Grįžau atgal:
- Sakyk, Stasiau, kaip laikosi Jančius. Gyvas? Sveikas? Drūtas?
- Ot žmonės! Negi suvalkietis negali susikalbėti su dzūkais? Prašau gurkšnelio vandens, o jie man į ausis kiša kažkokį Jančių. Te jis eina pas varną ant kraigo. Ne skilandžio gi prašau.
- Girdim, Stasiau, ko prašai. Bet ir savo protą turime, - pasakė Vidinis ir, paėmęs iš manęs stiklinę, padavė Strugui: - Gal dabar susikalbėsime. Ir, beje dėl rąstų parvežimo - taip pat. Nieko blogo tavo "amerikonkai" neatsitiks.
- Nu va! Argi sunku? - paėmė stiklinę Strugas ir išgėrė . Prarydamas. Vienu gurkšniu.. Ir tikrai kaip vandenėlį. Negi galėjo taip būti, pamaniau, negi vietoje Jančiaus samanės kažkas pripylė vandens?
- Nu va! Argi sunku buvo? - beveik pakartojo ką tik sakytus žodžius. - Gal stiklinės mažoka, bet ačiū. Turėtų padėti.
- Gal dar?
- Gal. - Ir sugavęs ant kraigo akimis varną Golių: - Tai ko nekranki? Krank! Pasakok, kaip apmovei mane, pragaro vaike. Sakau, kad nušausiu, jeigu man nesugrąžinsi Šyvukės. Ė, kur mano šautuvas? - pradėjo kuistis po "amerikonkos" šonkaulius: - Abu nušausiu. Ir tave, juodaodį, ir baltaodį Joną. Nemanykite, kad gali būti kitaip. - Ir paduodamas man tuščią stiklinę: - Iš tikrųjų, įpilk dar, brolau. Ir klausyk, ką pasakysiu.
Įpilti nebuvo sunku, o klausyti vis sunkiau ir sunkiau. Bet mintyse dėkojau dzievuliui, kad iš butelio pilasi tikra Jančiaus samanė. Pasakojo daug. Net vaizdžiai. Veidai išraudonavo. Akyse įšoko kipšiukai. Esą, šautuvo dar neturi, bet šaudyti išmokęs, persekiodamas merginas. Girdi, dievas davęs taiklią akį ir Šakiuose jos tai gerai žino. Pamačiusios bėga it jas vaikytųsi su šakėmis.
- Palauk, Stasiau, palauk. Kalbi taip lyg ne vandenį, o Jančiaus samanę gėrei.
- Dažniau sakau - Jančiaus krupnikas. Bet geras buvo, a? Prisimeni? Specialiai tau vežiau. Sakiau, Jančiau, man reikia ypatingos. Pranelį užfundyti. Reikia tokios, kad svilintų. Ne mažiau kaip 70 laipsnių. Prisimeni? - pakrypo į atsiminimus Stasys, o aš lūpomis glamonėjau šypseną. Jis tyli, nesako, kad išgėrė ne vandenį. Aš tyliu, nesakau, kad tai Jančiaus krupnikas.
- Tokie dalykai neužsimiršta, Stasiau.
- Sunkiai jį laikiau, kol į Vilnių nuvežiau. Atsuku kamštuką. Manau, gerklei paplauti įsipilsiu. Betgi, velnias, kaip negražu. Pauostau, pauostau. Rugine duonele kvepia. Tik seilė nutįsta iki pat batų nosių. Ir vėl užsuku. Nežinau, ar kada tokią buvau gėręs, bet žinau, kad jau niekuomet daugiau, deja, neteks tokios išgerti. Net Dzūkijoje - ne. O Jančius! Žirgas, o ne žmogus. Klausei, kaip gyvena? Kaip visi. Kas vagia. Ir gražiai vagia. Pagal valdžios įstatymus vagia - tas ir gyvena gražiai. O Jančius? Palauk, apie ką aš čia?
- O aš maniau, kad dar padėsi mums parvežti rąstus. Net apsidžiaugiau pamatęs, kad jų pusėn žvilgčioji.
- Varškė! Varškė! - sukrankė varnas. - Parveš! Parveš!..
- Patylėk, o tai tikrai nušausiu, - jau sunkiai lyg rąstą kėlė Stasys liežuvį. Galva krito žemyn ir pakelti ją buvo vis sunkiau. Pagaliau supratęs, kad protingiausia jos neerzinti, paliko ją nuleistą ant "amerikonkos" griaučių.
- Nelieskim jo. Einam, atnešim lovą. Tai geriausia, ką mes dabar galime padaryti, - pasakė Vidinis, prisiminęs Šventosios patarimą.
-----
#1 | Skurdukas •(Strugas –aut.)
Na va, pradėjau skaityti ir nustėrau... Jau ant tiek pažįstamos vietovės ir vardai, kad pradėjau čiupinėtis savo ausis. Ne, tikrai nemiegu - reiškia ir nesapnuoju.
Tu mane,Pranculi, matyt kiaurai išlandžiojai, kad taip viską žinai, o man plyšta pilvas iš juoko, bijau, kad tik bamba neatsirištų...
*******

AŠ - iš KITUR:
#Taip ir elkimės, kaip Joana sako. Dabar svarbu, kad mūsų būtų kuo daugiau, nes Joaną, regis, teks rinkti į Seimą. Žinoma, pasižadėjus jai, kad į šios svetainės likimą nepersimes Snoro banko dalia.
O nejuokaujant - gal būkime tokie, kokie esame. Manau, kad svariausi esame savo praeityje arba kitaip sakant - atsiminimuose...

#Jau darosi nesmagu. Ne dėl Dalijos esė, o dėl vis dažniau pasitaikančio nerimo, kaip kad  <b>spilgutės</b>:
<i>"Tikuos mano komentaro neištrins".</i>
Ir taip jau čia užsidarę nuo kitų kaip kalėjimo kamerose. Deja, deja, bet prie tokios padėties ir aš  esu prisidėjęs. Apgailėstaujau, bet kas iš to - dabar, kaip suprantu, tai viena uždariausių svetainių, kurias žinau. O Rėksniui, ar Klykūnui, ar taip ten- (Klyksmui), bet anksčiau buvusiam Kaimynui taip ir reikia... Jis buvo vienas iš  iniciatorių, kad kuo mažiau būtų literatūtinės viešumos.

#Man irgi "ir taip gerai", bet tai MAN, SENIUI. Svetainėje  atrodo, kad  visi kūrėjai čia be polėkių, būtent visi tokie seniai, kaip kad ir aš- nei pasiginčyti  moka ar geba, nei kokią naujesnę idėją kramto, lakesnę mintį vynioja.Visi tik ir bijomės, kad, neduok dzievuliau, koks nors ne taip žodėlis būtų pasakytas. Visi mano  šventieji beesą, talentai.
Mano atėjimo  laikais čia buvo kitaip. Ir būta daug ginčų, kad va šitaip nebūtų, kaip dabar yra. O aktyviausias šios svetainės kūrėjas, neatlaikęs spaudimo, trinktelėjo durimi ir išėjo... Esą, būkite, bezdėkite kiekvienas savo panosėje, senkite, kad ir jauni būdami.
Reikėtų grįžti atgal ir apžergti dviratį, kuriuo čia jau važinėta, bet, Obelie, nemanau, kad taip bus...
Būk drūūūūta!
******************************************

4. 
  Gruodis 2011
  teka 08:16
leidžiasi 15:59
ilgumas 07.43

   Jaunatis (pilnėja)
6 mėnulio diena

Šiandien 0°C / 3°C, nepastoviai debesuota
Rytoj 0°C / 5°C, debesuota, lietus, vėjuota

[b]1
KETVIRTADIENIS
Aleksandras Eligijus Natalija Butigeidas Algmina

Pasaulinė AIDS diena
Žiema, gruodžio pirmoji, bet žvilgt pro langą- nei sniego, nei šalta. Gražus buvo ruduo , o ir dabar  dar savo pozicijų neužleidžia. Aš taip pat dar iš sodo neišsidanginęs, bet jau reikėtų dingti. Manau, kad greitai taip ir įvyks.

Už teisybę nakvynės negausi
****************************************************************
******************************************************

5

Gruodis 2011
  teka 08:17
leidžiasi 15:58
ilgumas 07.41

   Priešpilnis
7 mėnulio diena

Šiandien 0°C / 5°C, debesuota, lietus, vėjuota
Rytoj 1°C / 4°C, nepastoviai debesuota

2
PENKTADIENIS
Liucijus Svirgailas Milmantė Aurelija Paulina

Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Duobės neperšokęs nesakyk op

                                                                    Labas, Stasiau 7

Ar nepamanei jau, kad vėl dingau ilgesniam laikui. Šį kartą dar vis tupinėju vietoje – dar vis gyvenu sode, žiūriu pro langą į žiemos laiką, bet pačios žiemos nematyti- ir nešalta, ir sniego nė kruopos . Vis tas pats gražiai užtrukęs ruduo. Įėjęs į tavo kurtą svetainę, kaip ir anksčiau surandu dar prieš Vėlines uždegta žvakę ir pradedu galvoti, kad Vėlinių žvakės neprivalo būti liūdnos, suašarojusiomis  akimis ar apniaukta širdimi. Regis, jau rašiau, kad tokią pačią uždegiau ir man skirtoje erdvėje. Beje, atrodo, kad jos gesinti irgi nesinori. Net pagalvoju, kad tai, ko gero, labai tinkanti vieta parašyti savo atsiminimams. Ar taip bus, ogi Dzievulis žino, bet tokia pogunda jau krebžda. Gal būt taip ir todėl, kad šioje erdvėje su tau uždegta žvake, jaučiu gan reikšmingą paspirtį. Gal geriau būtų apie tai negalvoti, tačiau mano laikas jau ne tas, kad jį galima būtų tampyti kaip guma. Reikia ryžtis: taip arba- ne. Na, o dabar kai kas iš tavo ( o ir mūsų) būtų nebūtų nutikimų Šklėriuose       
                                           NORĖJOM BŪTI GERESNI

    Nebuvo laiko parimti savyje kaip mūkelei prie kelio ir pagalvoti, kas vyksta. Atrodytų, iš anksto žinota, kad nepaisant  kaip, kokiu būdu, bet ši diena mus nubogins į Balsius ir dienoraštyje paliksiu pagrindinį dienos parašą: SODO SEZONAS PRASIDĖJO. Iki vakaro dar toli, bet jau dienoraščiui parašų susikaupė netikėtai daug ir nelengva spręsti, kas svarbiau - ar nuvykti į Balsius, ar sąžiningai atlikti netikėtai užgriuvusius darbus ištuštėjusiame Karlonų vienkiemyje. Kažkodėl neabejojau, kad svarbiau pargabenti rąstus ir sudėti juos kaip pamatus. Nemaniau, netikėjau, nesvajojau, kad ant jų būtų klojami nauji sienojai ir atsirastų nežinia kokios paskirties statinys. Tačiau nepaisant  to, pamatų paklojimo darbas pasirodė beesąs prasmingiausias. Nemaniau, kad dienoraštyje galėtų atsirasti svarbesnis dienos parašas.
- Sakyk, Vidini, gal bent numanai, kas čia vyksta? Anos dienos tokios tylios, be didesnio triukšmo. Nebent    koks sapnas į miegą įgriūdavo. O šiandien? Taip net susapnuoti nelengva.
- Kažin, ar nesugebėtum užkurti Strugo "amerikonkos"? - negirdėjo manęs Vidinis.
- Kaip suprasti - "užkurti"?
- Juk nepaliksime vakarykščio darbo prie kelmų. Žmogus, ačiū dzievuliui, miega. Ir tegu. O mums reikalingas motoras.
Ir be tokio paaiškinimo suvokiau, kodėl Vidiniui panūdo "užkurti" Stasio Strugo "amerikonką". Po mano smegenis irgi krebždėjo ši mintis, bet Vidinis buvo ryžtingesnis. Tai retas dalykas, bet šį kartą jo ryžtui teikiau pirmumą - atsarga pasitraukė į šalį, o ryžtas, aplenkęs manąjį, rodė ką, kaip reikia padaryti, laisva valia prisiimant atsakomybę. Darbas ne be nuodėmės, bet kai nežinai, kad galima jį padaryti kitaip, imi į pašinų prisagstytas rankas kirvį ir eini į mišką kirsti malkų. Bet savigrauža dėl to neatlėgsta, vis klausia, vis jai rūpi, kaip atrodysime patys sau? Stasį Strugą lyg specialiai nugirdėme, patys ne stikliuko neišgėrę, o paskui, net pirštinių neužsimovę, grabaliojomės apie jo "amerikonką" - daiktą brangų, reikalingą, mestelėjusi į aukštesnę visuomenę, kuomet jau neriesdamas nosies, gali apžvelgti gyvenimą iš aukščiau.
O, savigrauža! neapkenčiu tavęs. Ir kažkodėl įsitikinęs, kad ne į kiekvienus namus sugebi įeiti. Bet vis dėlto - būk! Kad ir nemylima, bet būk. Bent jau po mano ir Vidinio padange. Būk!
Vidinis tylėjo, nors jaučiau, kad girdi, supranta, jog doros mūsų sumanyme nėra, bet kartu žinojau, kad ketinimo jis neatsisako. Vis dažniau žiūrėjo į namo kraigą ir jam, kaip, beje, ir man norėjosi, kad nuo ten išsižiotų, kranktelėtų, padrąsintų varnas Golius.
- O kam „kurti“? Nereikia „kurti“, - buvo įsitikinusi Šventoji. - "Amerikonka" nesunki. Į kalniuką lengva pastumti, o atgal į pakalnę su beržais pati be motoro parvažiuos.
Susižvalgėme su Vidiniu. O varnas Golius irgi:
- Kvarkt, kvark! Reikia art, art!
- Girdi?
- Važiuojam! - ryžtingai, nesižvalgydamas po žvaigždynus pasakė Vidinis.
Nuėjęs prie Stasio apklosčiau, padėjau giliau po galva pagalvę. Sapnuok, mielas žmogau, ir manyk, kad mes taip elgiamės ne be aukščiausiojo valios. Ir netrukus "amerikonka", paklususi mūsų raumenų jėgai, grakščiai ir lengvai pajudėjo iš kiemo į mišku apaugusi kalniuką. Nedaug to kelio ir gal protingiausia būtų nueiti patylėjus, net nieko negalvojant, bet, deja, žmogui visuomet norisi būti geresniu, protingesniu, teisingesniu negu yra. Su Vidiniu irgi nenorėjome būti niekšeliais ir stengėmės nueiti tą kalią ieškodami pasiteisinimų. Iš Savęspi kėlėme visas galybes ir gyvastis norėdami, kad būtume jų išgirsti.
- Pailsės, pamiegos, išsipagirios ir gerą darbą padarys, - kaip į maldą dėjo žodžius Vidinis.
- Ir vis dėlto, kas su mumis pasidarė? Negi iš tikrųjų tokie esam?
- Ne iš karto gi taip! Ne iš karto čiupt už jo "amerikonkos" ir į mišką. Oi, neiškart. Jis net girėti apie tai nenorėjo. Prašiau, vadinau jį Dievo mums siųstu angelu. O jis lyg be ausų. Kalbu apie ausis, nes nepasakysi, kad žmogus gali būti be širdies.
- O kaip jis su Goliu elgėsi, a? Matyt, net ir geriausiam žmogui velnias sugeba koją pakišti. Girdi, ne varnas, o velnias. Sakiau, negalima, Stasiau, taip. Geriausią, ištikimiausią Šklėrių paukštį apšauki velniu. Visi šilai jį pažįsta, gerbia, myli. Ne, Stasiau, taip negalima. Be Goliaus visas šilinių kraštas atrodytų kaip miręs. Be atminties. Nepyk, bet manyti, kad Golius prastesnis už "amerikonką" - didi nuodėmė, - gyriausi ką sakęs - nesakęs. O ar reikėjo sakyti, kuomet visą laiką buvome kartu? Tačiau, matyt, ir mudu su Vidiniu reikėjo kažkam stumti panašiai, kaip su juo į kalniuką stūmėme "amerikonką". Ir kažkodėl tokia mūza nesibaigia; kalias baigiasi greičiau, bet dar jo pabaigoje vis tik suspėjome pasakyti
-  Iš tikrųjų, kai velnias net protingam žmogui koją pakiša, perkalbėti jo neįmanoma, pasakiau. O Vidinis
-  Taip ir su Stasium atsitiko. Argi pasakysi, kad kvailas? Dzievuli, saugok. Bet , esą, kalbėk, Vidini, ką nori, kas ant liežuvio užkritę. O jis, gudrutis, mat, tikrai varną nuo velnio moka skirti. Kažin, ką pasakys, kai sužinos, jog net vandens nemokėjo skirti nuo Jančiaus samanės.
"Amerikonką" pasukome iš keliuko ir sustojome prie beržų. Skubėjome ir laiką tausojome kaip karo metais druską. O perkūneli, ne taip lengva pakrauti. "Amerikonka" trumputė, o rąstai kelissyk ilgesni.
********************************************
********************************

7.

Gruodis 2011
  teka 08:20
leidžiasi 15:56
ilgumas 07.36

   Priešpilnis
9 mėnulio diena

Šiandien 2°C / 5°C, lietus, vėjuota
Rytoj 1°C / 2°C, krituliai, daugiausia lietus

4
SEKMADIENIS
Barbora Osmundas Vainotas Liugailė

Šv. Barbora

Glostyk gaidį kiek nori - vis tiek kiaušinio nesudės

Pelėda
2011-01-10 06:08:16
 

                                      Dar noriu pasispartyti.

Labas, Dalija.
Džiaugiuosi pamatęs tave užklydusią į svetainę. Čia daug dar netvarkos, bet daug padariau svetainę tvarkant. Beliko įstoti į R. Pakso TT. Pradžiai pasakysiu, kad kasdien užsuku į skyrelį KASDIEN. O paskui ten, kur turiu kokią medžiagą.  Šiandien, pvz,. papildžiau skyrelį SU ŠEKSPYRU. Tenka užsukti pas NEGRAŽIĄ PELĖDĄ. Ateityje čia būsiu dažniausiai, kadangi ruošiuosi kaupti panašaus pobūdžio "raštus" ir juos- tai svarbiausia!- redaguoti, toliau "kaupti" ir tvarkyti jau ten sukauptą medžiągą, galvojant kad gal po metų galima juos būtų sudėtį į nedidukę knygutę.
Taigi, smercį dar atstumiu. Bent jau 75 m. tai tikrai reikia sulaukti.
Kitur daug nesikrapštinėsiu, kadangi jau nėra laiko.
Galvoju, kaip reikia tvarkyti KABINETĄ, bet apie jį dar nieko negaliu konkrečiau pasakyti.
Tai va.
Ten nunešiu ir šį laiškutį tau.
Dar noriu pasispartyti.

               
          Pakomentuok: "beliko įstoti į R. Pakso TT"

daliuteisk::
2011-01-10 08:03:50 - [Trinti] - [Atsakyti]
Sveikas, Pranai
Džiaugiuosi, kad esi sveikas ir darbingas. Žinoma, my jieščio, my jieščio povojujem...
O ir amžiaus cenzo nenustatynėk, viskas bus taip, kaip turi būti.
Šiek tiek paklaidžiojau, kol perpratau rusiškąją svetainę - neturiu, kas pamoko dirbti su kompiuteriu, tai ir atradinėju amerikas "metodom naūčnovo tykanja". Pridarau visokių nesąmonių.
Pakomentuok, ką reiškia posakis - beliko įstoti į R. Pakso TT? Nešiurpink.
Sėkmės darbuose, o aš viską pastebiu, neblogiau Goliaus.

Pelėda:
Komentuoju.
TT -Tvarkos ir teisingumo partija.

daliuteisk
2011-01-10 09:42:46 - [Trinti] - [Atsakyti]
Manęs netrikdo, kad tokia partija yra, bet šiurpina tai, kad ruošiesi į ją stoti. Žinoma, gerbiu kiekvieną pasirinkimą - bandau suprasti

Pelėda 2011-01-10 10:01:18 
Juokauju taip...
O bent tvarkos mano užrašams tikrai reikia.

daliuteisk
2011-01-10 10:06:07 - [Trinti] - [Atsakyti]
Oi, koks kalnas nuo širdies nusirito - taip nejuokauk su jumoro nesuprantančiais, gali baigtis infarktu.
Gana, kad esu baimės pilna, nes kažkas atsitiko akims, matau kaip per miglą. Baisu

********************************
***********************
     

                                                Juozas Miglinas, skirta man

   Sveikas, Pranukai,
   didžiai nustebinai šia knyga ir  už tai labai širdingai dėkoju. Tik ką sugrįžau iš Vilniaus. Ten buvau norėdamas įrodyti, kad esu nepertraukęs mokėjimų už "internetą" ir jie be reikalo išjungė jį sausio 07. Pasibariau valandėlę ir jie turėjo sutikti, kad mokėjimai visi vykdomi. Namuose buvau 17,30 val. ir radau jį veikiantį. Praeitą ir užpraeitą savaitę kamavo bronchitas ir nespėju vykdyti savų darbų. Statau mūrinį katilą, nes atsijungiau nuo šilumininkų savivaliautojų ir jau šią savaitę gal užkursiu. Turiu sistemos sujungimus sutvarkyti ir beliks užpilti į vamzdyną šilumos nešėją bei kyštelėti į ugniakurą degtuką.
   Perverčiau, viskas patiko, tik kad tai Petro ofsetas, tai sukėlė neaiškumų. Toje spaudykloje brangiau negu kitose. Kaip išsivertei? Manau nesupyksi jei pasakysiu dar vieną tokiai jautriai, vaizdingai, sodriai knygai, mano nuomone, netinkamą sumaketavimą. Juk knygą ir jos vertę sudaro ir kiekvieno popierinio puslapio vaizdas. Man jo pritrūksta ir mažina visą solidumą. Galima buvo padidinti puslapį į viršų ir apačią teksto ir tas nedidelis kiekis popieriaus nebūtų pakenkęs paties finansams, bet knygos formatas būtų šiek tiek pailgėjęs ir lyrikos knygoms tas taikytina, ir tinkama.
   Tekstų nperskaičiau, bet tikiuosi, kad Vilniuje ar Merkinėje, ar dar kur nors Dzūkijoje pristatysi publikai. Mano supratimu tai būtina ir labai norėčiau padalyvauti, pasakyti, savo, tave ir eiles giriančią nuomonę. Galėčiau keletą ir paskaityti.
   Dabar tik supratau iš kur girdėta ši pavardė? Aš nuo vidurinės laikų klausiau įvairių radijo laidų ir tą pavardę esu girdėjęs daug kartų. Ir dar klausimėlis. Ar viršelyje tavoji povyza ir kur yra  tas "laukinės obelėlės laukas"? (O Šklėriuose reikėtų būtinai padaryti leidinio pristatymą).
   Užsikalbėjau. Atleisk. Ir linkiu ne sirguliuoti, būk SVEIKAS... Beje, tavojoje gatvėje gyveno ar  ir tebegyvena, irgi mano buvęs draugas ir bendradarbis  kilęs, berods, ar tai iš Subartonių, ar iš gretimo kaimo.
   Dar kartą dėkoju ir iki pasimatymo...
                                                          Juozupas Miglinas (juozupukas) Tai tikrasis vardas, tačiau apie jį sužinojau tik praeitą vasarą. Pase - Juozapas. Bet trumpinu ir - Juozu. Beje jei iškils noras susitikti, duok žinią ir prisistatysiu.
*****************************************
***************************
NESUŠALKI!
Gerai, Juozai, kad davei žinią. Beje,įsitikinęs, kad esi matytas. Bandau prisiminti kur, bet nesiseka. Na, o knygelės pristatymų niekur nebus. Sutikčiau, jeigu tai galėtų būti Šklėriuose, bet ...jau ir Šklėrių beveik nėra. Dar vieną knygelę žadu išleisti, bet jeigu tai pavyktų, tai tik po metų. Žodžiu, kol kas apie tai neverta ir kalbėti.
Nesušalki!

--

                              ŠIANDIEN MAN RAMI DIENA

Todėl, įkėlęs eil., "Beduskos", sumaniau turėti atskirus aplanakalus satalčiuose.
Dabar  jų jau kelatas, butent:
1.Keliai atsigręžia pareiti;
2. Bandau išgauti muziką;
3. Gyvenimas savyje. (Lyg ir pjesė)
4. Nagraži pelėda
5. Prologas. Santariškių Kalėdos

                                                ***
Šiandie Cezario vardadienis. Jau keli dešimtmečiai, kai jo nėra. Netgi nežinau, kur Žemaitijoje  palaidotas. Ten jis buvo žinomas kaip Kęstutis Kurilavičius. Kurį laiką net kolūkio pirmininkas. O iki man baigiant Varėnos I vid. mokyklą, buvome neišskiriami draugai.
Ar nereikėtų jį minėti savo užrašuose?

Čia galima ir pravartu ateiti pagalvoti apie Lietuvos likimus

                                                                                       Dėl knygelės "skiriu Marijai"

Pelėda
2012-01-20 04:43:37
Labas.
Rimtu reikalu.
O jis štai koks.
Artėju prie 75. Ta proga norėčiau išleisti antrą poezijos knygelę. Mano galva, ji galėtų būti labai panaši į „Eilėraščio sėją“- ir apimtimi, ir forma. Ir man būtų labai miela ir smagu, jeigu apsiimtumei būti jos redaktore. Nemanau, kad dėl honoraro negalėtume susitarti. Ir tą reikia padaryti jau dabar. O darbo kiekį nujauti, nes, sakau – norėčiau, kad knygelė būtų maždaug tokios pat apimties kaip pirmoji. Eilėraščiai irgi, regis, beveik visi ŽŽ svetainėje.
Pagalvok, Ramune. Mirti greitai nenoriu, tai galbūt pasisektų šią knygelę išleisti š.m. Kalėdoms, bet jeigu ir vėliau- irgi nemanau, kad būtų per vėlu. Svarbiausia dabar pakrutėti iš vietos ir žinoti, kad darbas prasidėjo ir jį reikia užbaigti.
Tik labai ilgai negalvok. Gerai? Nesinori vėluoti su pradžia. O ji (bent šiuo metu) dar nežinia kur.
Sėkmės Tau.
Tikiuosi geros žinios

NEPAKELIAMAS MAN DARBAS
Gaila, bet mano kabinetas  dar vis  "neįgauna VEIDO". Kai kas čia kartojasi ir kažkodėl dažniausia prašosi iš "KASDIEN." Tačiau jaučiu, kad reikia jame užsidaryti, susikaupus prie svarbiausių, man lyg dar įveikiamų darbų, būtent prie "NEGRAŽIOS PELĖDOS" ir "SU ŠEKSPYRU". Tačiau galvojant apie  Viljamą Šekspyrą, į ausis  kuždasi dar vieną tema, bet apie ją bijau galvoti. Ir net gėdijuosi, nes tai nepakeliamas man darbas, todėl kol kas temą laikau užkodavęs- ŠV