Laiškai Dievui (2)

Žinau, kad tyluma
Net ir ausis užkamšo -
Atrodo, karas šėlsta,
Armotomis daužo...
Patinka man skaityti laiškus
Į DANGŲ Dievui išsiųstus –
Atsidustu, paėmęs į rankas kiekvieną,
Bet dar savy tyliau-
Bet dar didesnis vyksta karas.
Kuomet jie parašyti nuoskaudom vaikų...

„ Galima,
Aš retkarčiais  sapnuosiuosi, Dievuli, Tau?“
Austė, pirma klasė.

Maniau, kad aš,
Bet - ne.
Tai Dievas skaito savo laiškus  man
Ir žiūri į akis
Palaukdamas,
Ką pasakysiu jam.

2010-06-09
Pelėda

Laiškai Dievui (4)

Užaugsi, Rokai, ir žinau,
Kad bus, kaip Dievui parašei:

“Padaryk, kad visi, pradedant močiute ir baigiant drambliais, būtų laimingi, sotūs ir
apsirengę šiltai"
Rokas, trečia klasė.

Kuomet jaunutę sielą glosto
Tokie jausmai -
Ar gali būt kitaip?
Lenkiuos prieš šitaip pasakytą žodį
Kartu su dangumi -
Tegu žvaigždynai į tave mums rodo,
Gal būt ko Dievas neišmokė,
Išmoksime iš Roko.
Tikiu.
Ir kai sugrįšiu iš Dangaus
Tai nors į sapną  ateisiu paglostyt
Va šitaip augančio Žmogaus.

2010-06-11 04:43:02
Pelėda

LAiškai Dievui (6)

Menkai tikiu,
Kad kur kitur poezijos daugiau.
O būdavo, akis pakėlęs,
Išvaikščioju giedrom naktim
Žvaigždynus,
        nematydamas,
Kaip žydi Žemės gėlės,
Augina medų,
Biteles skraidina,
Avilius pastato...

Sugrįžęs  žemėn
Jau žinosiu kaip man būti -
Jeigu tribūnų rūmuose neduos,
Kaip paukštis tūpsiu
Į aukščiausią medį
Išrėksiu savyje ištirpusius žodžius
Iš perskaitytų laiškų danguje.
Ir nesvarbu -
Jeigu priimti nenorės
Vienų klausą, kitų širdis ar meilė,
Nes juk juodu ant balto parašyta:       
„Padaryk tą  gyvenimą paprastesniu, Dievuli“.
Lukas, 4 kl.

Ir iš tiesų - kodėl gi ne?-
Juolab, kad visagalis, Viešpatie, esi.
Ne angelai - vaikai,
Tačiau už tavo paslaugas ir jie
Kaip angelai aukotis pasiryžę:
„Padaryk, Dieve, kad  mama su tėčiu susitaikytų, o aš už tai mesiu  rūkyti..
Edvinas, 3 kl.

2010-06-24

Laiškai Dievui (8)

Inkliuzą užgulė tyla –
Bet ėgi, kas čia atsitiko? –
Daugkart sakiau, kad danguje
Man Dievas davė darbo.
Ne tik žodžiu,
Bet ir ranka
Jau glosčiau amžinumą savo 
Ir štai - net nežinau, kodėl ir kaip -,
Bet aiškiai suprantu:
Inkliuze gyvenu,
Mažam lašelyje dangaus...
Ir stebuklinga, kad mintis
Erdvės aprėpt negali.
Prisiminiau šalelę Lietuvos
Su gintarų muziejumi Palangoje,
Kur savo rankomis laikiau
Prieš milijoną metų mirusį drugelį-
Atrodo, skrenda pasitikti ateities
Ir nuostabu - laimingai skrenda...
Pušele, ačiū tau
Už šio drugelio kelyje
Palietą smalą.
Ir aš atrodo smaloje dangaus
Įklimpęs ateitim plasnoju -
Inkliuzą užgulė tyla
Ir groja muzika Čiurlionį
Tas pats DŪDORIUS - PANAS - ELGETA - PIEMUO
Su savo dūdele – fleita,
Toks murzinas, kad nežinai
Ar mato ji dienos šviesa.
Bet jeigu panorėtum mirt-
Jo muzika neleistų šitaip padaryt:
Laiškų tiek daug!
Juos perskaityti reikia.

„Noriu gyventi tame pasaulyje, kurį sukūrei tu, o ne žmonės, Dieve“.
Justė, 4kl.

„Ten pas tave gražu, ar nelabai? “
Emilis, 1kl.

„Dieve, susitinkam iki mirties, gerai? “
Justas, 1kl.

Mažam lašelyje dangaus
Netyla grot Čiurlionio Panas...