Kūrybos oaze

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Kūrybos oaze » BŪTIES VINGRIUOSE » Scenarijai


Scenarijai

Сообщений 11 страница 13 из 13

11

:rain:  :writing:                                                                                                     Būties vingriuose                                                                                                       

SCENA XI   
 

       Šurmuliuoja Helovino sambūris - ten, šen ir visur. Apstu persirengėlių. Ir jie dažniausiai „ pažįstami“ – ne tik esantys ir buvę  visokios veiklos Lietuvoje, bet ir pasaulyje žinomi veikėjai. Persirengėliais vaikšto šventieji, pragaro įžymybės. Žodžiu, tai šioks toks šaržuotas gyvenimo atspindys su jo Istorija ir istorijomis.

VIDINIS: Čia ne prieš gerą. Ne, ne. Ne prieš gerą. Ar karas, ar maras, ar dar kas. Galbūt pasaulio pabaiga. Iš kur tiek? Kas tokią galybę sunešė? Juk kad taip būtų, irgi reikia galybės. Reikia dangaus valios.
PELĖDA: Arba peklos. Netgi panašiau, kad ši galybė iš ten. Bet gal verta pagalvoti, kad ji atsiradus bendru sutarimu. Taip sakau todėl, kad, pavyzdžiui, nei tavęs, nei savęs negaliu priskirti pragaro personoms.
VIDINIS  Atėjai čia irgi persirengėliu. Esą, pabūsiu Vidiniu, pasišaipysiu.
PELĖDA  Kodėl – pasišaipysiu? Maniau, suteiksiu linksmą  malonumą. Pirmiausia, žinoma, tau, nes nemanau, kad  būtumei suvokęs, kas po Vidinio garderobu slepiasi. Tai būtų buvę linksmas komplimentas mano bičiuliui...
VIDINIS  Taip, taip, pasak tavęs - vietinės  reikšmės poetui. (patylėjęs) Bet tai ne pabaiga. Sakyk, ar Trys karaliai irgi priskiriami 6ventųjų kohortai?  Matai? Jie man įtartinai tikri.
PELĖDA  Visi persirengėliai čia įtartinai tikri. Ir Kandžius, ir Šventoji, ir tikriausiai Jonas iš Griškabūdžio. Jeigu pamatysi vaiduoklį su armonika, beveik neabejok, kad tai jis.
VIDINIS  Beveik... 
PERSIRENGĖLIS  Nėra Jono. Ir nebus. Ne jo kaltė, kad taip.   
PELĖDA. O! Jūsų gera klausa. Kas Jūs?
PERSIRENGĖLIS Gera  - negera, bet girdėti man reikia, ponai Pelėda ir Vidini. Kam šventė, o man ir mano kolegoms- kruvinas darbas. Jauti, žinai, kad visas nusikaltėlių pasaulis šitame maskarade, bet būk gudrus ir įspėk, kokį velnią ar angelą kas imituoja. Kad ir tuos tris karalius. O Jonas iš Griškabūdžio užblokuotas.
VIDINIS  Užblokuotas ? Ką reiškia - užblokuotas.
PERSIRENGĖLIS Tai reiškia, kad jis aptvertas savo kiemu. Bet tai  smulki žuvytė, palyginus su stambiomis žuvimis, kurios prisidengusios  karnavaline maskuote.
VIDINIS  Jeigu tai ne melas, mums netikėtą naujieną pasakėte. Ačiū.
PERSIRENGĖLI  Ne, tai ne melas. (atsigręžęs į saviškius). Sakau, gal padovanokime  šitiems ponam po moliūgą. Antraip,  neatrodo, kad jie šventę pajaus. Tai karietos vežėjas Pelėda ir vietinės reikšmės poetas  Vidinis.
PELĖDA  Buvęs karietos vežėjas.
PERSIRENGĖLIS. Taip. Bet esu ja keliavęs.
PELĖDA  Irgi kaip seklys? Kaip dabar?
PERSIORENGĖLIS  Profesijomis nesimėtau. Bet dabar labiau rūpi kiti reikalai. ( į Vidinį) Ponas Vidini, paklausykite , ar aš teisingai deklamuoju.

Jau šypteli šviesa.
Kažkas ateina tyliai,
Net išgirsti, kaip prakalba – esą,
Valstybę paukščiams išperėt sunku,
O juo labiau, kai ji slapta.
Kai reikia atsargiai išvengti
Bijantis, kad ir nedaug iš tų,
Kuriems, kaip Dievo duota,
Taip yra, taip bus.

Ir vis dėlto jau per vėlu neleisti
Mintims pakrikt po smegenis kaip erdvę –
Vieniems tai – kliedesys,
Kitiems – kažkas iš idioto raštų,
Tretieji irgi nežinia ką rašo,
Bet tirpsta pamažu ledai,
Įgūžus į mintis idėjai aukštai -
Jau tvinsta į  materiją dvasia,
Kažkas nebūto iki šiol.

Na kaip?
VIDINIS. Iki Laimono Noreikos jums dar toli. Deklamuojate ne kaip, bet tekstas tikslus. Net su skyrybos ženklais.
PERSIRENGĖLIS  O! Tai šaunus mano darbo įvertinimas – „ bet tekstas tikslus. Net su skyrybos ženklais“. Ačiū. O va iš šventės tikėjausi daugiau.

O gulbe! o balta!
Tave  net jau sapne matau.
Ir gulbiną  šalia.
O  paukščiai laisvės, meilės ir tiesos,
Iš kur ir kaip  galėjom sužinoti -
Ateis diena,
Kai jau ne Dievo žodyje, o paukščių lizduose
Žmogus suvoks valstybę savyje.

Jau šypteli šviesa.
Kažkas ateina tyliai.
Jei tu čia, Ašašai,
Tai kas dar su tavim?
Kokia dvasiai taip patikliai į širdį suokia?
Po mano žodį plauko debesys arti - toli
Ir kaip dienoj
Ryte pakilusi žvaigždė
Į rasą susigėrus suspindi.

VIDINIS  Ar norite, kad  aš jus kaip seklio profesijos specialistą pagirčiau? Bet aš jau taip padariau.
PERSIRENGELIS  Deja, šiandien ir pats sau gero žodžio negaliu pasakyti. Buvau įsitikinęs, kad šioje Helovino šventėje pamatysiu gulbę ir gulbiną.
VIDINIS  Betgi šventė nepasibaigusi.
PERSIRENGĖLIS Taip, šventė  nepasibaigusi. Ir gali būti, kad dar ir  gulbę su gulbinu pamatysiu, bet tai jau bus  ne tai , ko tikėjausi. Maniau, kad trupučiuką papurčius iš po jų apdaro iškris Vidinis ir Pelėda. Taigi, mano įžvalgas nusinešė ant uodegos šunelis.
PELĖDA Todėl ir jūs, pone, taip arti šalia mudviejų, kad kiekvienas žodį girdite. Tiesa?
PERSIRENGĖLIS  Jūs protingi žmonės. Abu protingi. Senatvė, bet dar judate ir gerai, bet negerai, kad priverčiate judėti ir tuos, kurie privalo žinoti, kodėl taip darote.
VIDINIS. Bet, pone, kodėl mudu su Pelėda turėtume būti gulbe ir gulbinu.
PERSIRENGĖLIS. Todėl arti ir esame, kad sužinotume. Bet kad taip galėjo būti, abejoti netenka.

      Ateina du persirengėliai, atsinešdami po moliūgą, kuriuose išpjaustyti  gulbės ir gulbino atvaizdai. Sustoja abipus  kalbančiojo.

PERSIRENGĖLIS. Čia jums. Gulbė  – vietinės reikšmės poetui, o gulbinas- buvusiam karietos  vežėjui. Prašom nesispyrioti. Mums irgi norisi,  kad šventė jums būtų gera. Beje, Pelėda, gal jau jums  nereikalinga Vidinio maskaradinė apranga?
PELĖDA. Atsiprašau, bet aš ne toks dosnus. Kas mano – mano. Atminimui pasaugosiu.
PERSIRENGĖLIS. Žinoma, žinoma. Jūs ją pasilaikykite, tačiau būtų mielas, gavus ją. Gal dar šiandien persirengčiau šitokia jo oda. Na, tai iki kito susitikimo. Neskubėkite senti.

                           Neskubėdamas nueina su keletu kitų.

PELĖDA  Vidini, supratai? Saugumas...
DAR VIENAS PERSIRENGĖLIS  Atsarga gėdos nedaro. Būkite, ponai, budresni.  Manau, kad mes dar ne kartą  susitiksime. Ir nebūtinai šventėse. Gero apetito...

2011-11-11 06:54:38
Pelėda

--------------------------------------------------------------------------------
Komentaras: 

kaip lietus Parašė komentarų: 4786 2011-11-11 20:45:58 
Pelėdos personažas Pelėda  Jūsų herojai nesikeičia jau ilgą laiką. Tai labai įdomu - ar gyvenat su jais? Ta prasme, viduje?

12

:writing:  :love:                                                                             BŪTIES VINGRIUOSE (12)

SCENA XII
 
      Vėl Jono iš Griškabūdžio kambarys antrame namo aukšte, kuriame kaupia senienas ir įsitaisęs savo „raštinę“. Dabar ten atėjęs iš nuotraukos šventas  Šv. Petras. Kaip skulptūra, anksčiau stovėjusio ant Viekšnių senųjų kapinių vartų stulpo. 

JONAS  Aš regis nemoku nei mąstyt, nei girdėt. Ir visai tikra, kad nemoku suvokti ką girdžiu. Akivaizdumas didelis ir neįmanoma suabejoti, kad tai ne iš tavo lūpų.
ŠV. PETRAS  Ogi perkūnėlis žino, kada jūs, mirtingieji, liausitės abejoję. Didesnę dalį gyvenimo praleidžiate abejonėse. Taigi, girdėk dar kartą: eik ir pasakyk. Tiesą žmonai pasakyk, kad Šv. Petras atėjo.
JONAS  Betgi girdžiu sakant, kad ir raktus pasiimčiau.
ŠV. PETRAS  Gerai girdi.
JONAS  O Viešpatie, niekuomet daugiau nerinksiu senienų. Bet gi koks tu būsi Šv. Petras be raktų?
ŠV. PETRAS. Ar manai, kad juos tau atiduodu visam laikui? Betgi žvelk pro langą. Atidžiau. Ar neatrodo, kad mes apsuptyje? Regis, kad ant kapinių vartų stulpo buvo saugiau negu čia.
JONAS  Apsuptyje? 
     
               Nueina  prie lango ir atsargiai stebi, kas už jo...

JONAS  Tamsu, oi kaip tamsu. Ar apie šitą , taigi tamsos apsuptį  kalbi, šventasis? Betgi spalio pabaiga . Kitaip nebūna.
ŠV. PETRAS. Paimk mano raktus ir eik pas žmoną.
JONAS  Petrai, būk žmogus ir nevaryk mane pas žmoną  su tokia žinia. Raktai neįtikins nei žmonos, nei viso Griškabūdžio. Daug kas linkę manyti, kad ir šiandien viskas kaip ir vakar. Taip niekuomet nebūna, bet šiemet pokyčių procesas intensyvesnis. Kad ir tavo toks neįprastas atėjimas. Bet dar keisčiau, kad per trumpą laiką pradedu  apsiprasti – atrodo, kad mudu jau senokai susigyvenę. Galbūt bent jau nuo tos dienos, kai kažkur gavau tavo skulptūros nuotrauką. Nesuprantu, kodėl ji man buvus reikalinga. Na, nepyk, bet sakau, kaip girdi. Niekuomet nebuvau ir nesu kolekcionierius, ieškantis eksponatų kapinėse.
ŠV. PETRAS  Dažnas mane fotografuoja kaip Leniną. Gal jis tau reikalingesnis?
                 
             Jonas nuščiūva ir kurį laiką atidžiai žiūri į skulptūrą

JONAS  Sakai, fotografuoja kaip Leniną?  Betgi iš tikrųjų... Leninas  Mane, regis, suklaidino šitie tavo raktai. Todėl ir pasikalbėjome kaip su ŠV. Petru, Atleisk, Iljičiau. Juk visuomet žinojau, kad esi didžiausias XX amžiaus išdaigininkas. Bet  kad sugebėtum iš  nuotraukos išeiti skulptūra, vis dėlto nelengva patikėti. Tu tikrai Leninas? Vladimiras Iljičius Leninas? 
V. PETRAS  Paimk raktus. Jie ne nuo mauzoliejaus. Ir galvą suvilgyk šaltu vandeniu.     
JONAS  (lyg sau) Štai ir žinok, kuris iš jų – kas? Bet  argi labai svarbu, jeigu ir vienas, ir kitas tavo, Jonai, viešpačiai. ( Į Šv. Petrą) Taip, ateinu, bet  prisimindamas: Ne tavo tai, ką tau sumanė duot  lemtis

               Jonas atsargai, bet netikėtai lengvai paima atrodytų kietai  apaštalo kairėje rankoje laikančius  ir priglaustus prie krūtinės du masyvius raktus

JONAS  Ir kas patikės, a? kad yra taip, kaip yra. Aš pats netikiu. Pasižiūrėjus dideli, masyvūs, sunkūs, o iš tikrųjų... Kažin, iš kokio metalo jie pagaminti. Nemanau, kad jį žino Mendelejevo lentelė.
ŠV. PETRAS  Ir knygą paimk. Bet  tai ne „Moralinis komunizmo statytojo kodeksas“, ir, deja, net ne tavo kūrinys „Nugirstos mintys“, o evangelija. Paimk ir palik čia, ant stalo. Imdamas- persižegnok, padėdamas – taip pat.

                 Jonas susikaupęs įvykdo Šv. Petro paliepimą

ŠV. PETRAS  Taip. Dėkui. Bet tai dar ne viskas. Dirbančio žmogau rankos  niekuomet nebūna tuščios. Net  jeigu jis vagis ar elgeta. Reikėtų ir manasias kuo nors užimti.
JONAS  Gal lazdą paduoti?
ŠV. PETRAS  Lazdą?
PETRAS. Puiki lazda. Net Pelėda  su Vidiniu pavydėtų. Dar nematė.  Jųdviejų lazdos tik išrodančios puikiai. O manoji - ir išrodanti puikiai, ir raštinga.
ŠV. PETRAS  Raštinga?
JONAS  Taip kitiems sakau juokaudamas, nes joje Dalijos įrašas. Minutėlę, minutėle. Et, regis iš galvos iškrito.
                 Greitai suranda lazdą ir perskaito:

JONAS  „vėlėms pabosta // skaičiuoti chrizantemas // neužsibūkim...“
ŠV. PETRAS  Iš kieno galvelės taip?
JONAS  Dalija iš  Kartenos  – poetė, prozaikė, eseistė, filosofė...
ŠV. PETRAS  O! žemaitė. Žinau, žinau... Paduok kairiosios rankos saujai. Ką dėsim į dešinę?
JONAS  Kaip suvokiu, geriau už  evangeliją mano namuose neįmanoma  surasti.
ŠV. PETRAS  Taip, ji gal geriausiai pritinka mano stotui, bet nauda nedidelė. Ją mintinai išmokęs. Kažin kada pats ją laikei rankose?
JONAS. Tai kad niekuomet neskaičiau.
ŠV. PETRAS  Dar nevėlu. Paskaitysi. O man?..  Matau ant stalo Algirdo „Bedievio maldas“. Manau, kad tiks ir, žinoma, paduok savo paskutinįjį kūrinį. Kaip ten jis? „Nugirstos  mintys“...
           
                 Jonas, surinkęs į pluoštelį,  šventajam padeda į ranką  Ražo „ Bedievio maldas“ ir savo „Nugirstas mintis“

ŠV. PETRAS  Na, o dabar marš, bedievi. Pas  žmoną, marš. Ir pasakyk jai tiesą. O jeigu kas ne taip – paskambink raktu į raktą. Išgirs. Būtinai išgirs. Ir patikės. Visas Griškabūdis išgirs ir patikės...

2011-11-15 07:23:55
Pelėda

13

http://uploads.ru/t/K/U/c/KUc4f.gif
                                                                                        Būties vingriuose (13)

Scena XIII

             Jonas leidžiasi laiptais žemyn. Nulipęs prisėda ant laiptų. Jo rankose iš Šv. Petro paimti raktai.

JONAS Pasak Stasio, per pusę tik užpakalis dalijasi. Ech, nėra jau Stasio. Atleisk, žmogau, jeigu kas ne taip, bet sakyk - kodėl tave atsimenu, kuomet ir taip tiek daug visa ko prisirinkę, kad galva plyšta? Bet jeigu, matydamas mano rankose tokius įnagius, manai, kad  neįleisiu į dangų, oi, taip nemanyk žmogau. Tuoj pat duris į Rojų atidaryčiau. Tuoj pat, Stasy.... Bet raktai.... Vienas auksinis, kitas sidabrinis.Tiek aukso ir sidabro vienoje vietoje  nesu turėjęs. Ir štai turiu.
           
              Atidžiai apžiūrinėja raktus,

     Taip, taip, tai tikra. Ir auksas tikras, ir sidabras. Ir raktai. (padeda raktus ant kelių ir parėmęs ranka smakrą atrodo liūdnai kaip pakelės smuktelis ) Bet kažkodėl nelinksma. Net ir su  aukso – sidabro raktais nuo Rojaus vartų. (tyliai dainuoja)

Pasvacyks antela, cykiai plūkaudama,
Pamislyk, mergela, už many eidama (2)

     Dieve mano, kaip stipriai vis dėlto mes pririšti prie šito nelengvo gyvenimo. Kad ir tu, Stasy – gyvenai žemėje,  bet iš tikrųjų kaip pragare. Pats savęs panešti negalėjai. Vien kūno apie trys šimtai kilogramų. O kiek visokių  kitokių bėdų, nuoskaudų, nesėkmių... Aš čia jau net ir apie save - kai skauda kitam, skauda ir man, bet kad jau ir mano paties skaudėjimai iš kojų verčia. Vis pagalvoju, kad žmogus savo gyvenimu ir peklą išnešioja. Patikėk, Stasy,- būtų mano valia, tuoj pat duris į rojų atidaryčiau. (dainuoja)
 
Nei aš ultojėlis, nei aš pijokėlis,
Tėvelio  sūnelis, žemės  artojėlis

     Na, o Šv. Petras... Kaip jis man ten? „O dabar  marš, bedievi. Pas  žmoną, marš. Ir pasakyk jai tiesą":.  O Stasy, Stasy, ar ne tu taip?“ Jei žinotum, kur paslysi, galėtum vietoje savęs kitą pasiųsti. .
     Galbūt  kur nors kitur, Stasy, bet tik ne pas žmoną. (atsistodamas)  Na ką gi, truputį pailsėjau, o dabar - žengte maš! Aš einu..
                             
                                             (pasirodo žmona)

ŽMONA  Pasakyk  tu man- kas čia  vyksta? Iš kur šitie alpinistai? Štai vienas laiptais niekaip nesugeba nusileisti iš antro aukšto, o kiti sienomis laipioja. Kur jie nori jomis užlipti?
JONAS  (lyg negirdėdamas)O! Čia tu? O aš irgi čia! O ten (rodo į lubas) Petras. Bet be raktų...
ŽMONA  Kas  su tavimi darosi? Sakiau, kad  bus negerai.
JONAS  Jis labai panašus į Leniną. Nematydamas šitų raktų, net ir mūsų kunigas nedrįs parodyti, kad tai Šv. Petras, Beje, gal tu žinai, kur Lietuvoje yra Viekšniai? Supratau, kad jis iš ten atėjo. Nuo senųjų kapinių vartų stulpo...
ŽMONA  Jonai, tu sergi? Negi dar vienas ligonis? O Jėzau - Marija, mes visi jau sergam.
JONAS  Taigi, sakau, kad  ir mūsų kunigas Šv. Petro nepažintų. Rodytų ir sakytų: taigi, mieli parapijonys, besarmačiai jūs. Ar jau ir Lenino nepažįstate? Argi ne gėda, a? Ir ką jam pasakyti? Gėda. Aš jį pažinau, bet tuokart  jis su raktais ir su evangelija. Pasirodo, kad neretai žmogaus  atributika reiškia daugiau negu pats žmogus. O kad raktai tikri, tai argi tuo suabejosi.
ŽMONA. Iš kur tai?
JONAS.  Sakau, Šv. Petras atnešė
ŽMONA  Tai kas  gi jis - Petras  ar Leninas?
JONAS  Kai  su raktais, kai su evangelija, buvo Petras. O dabar? Argi kas patikės, net jeigu jis Petras? Basas, aukšta kakta, galva plika,  net ir švarkelis, kaip paveiksliukuose. Tokį Leninas segėjo būdamas Lukiškių  aikštėje, Vilniuje. Prisimeni?
ŽMONA ( Suklusta) Girdi? Sakiau,  alpinistai  sienomis laipioja. Tamsoka, bet vis tiek jie visi kaip šešėliai, kaip šešėliai...
JONAS  (lyg negirdėdamas) Su raktais, o kažkodėl  be džiaugsmo jie. Nei kad iš sidabro ir aukso, nei kad nuo dangaus vartų...
ŽMONA  Negi tu nieko negirdi?
              (ryžtingai pakyla ir eina atidaryti lauko durų, bet jos uždarytos.
ŽMONA. Jonai, padėk  tuo savo žaislus ir... Ar nematai, kad ir durys užtrenktos.
JONAS. Tai ne durys. Tai blokada.  Kaip ir numaniau, nujaučiau  – tai blokada. Netgi ne materialinė, o dvasinė. Taip, taip  – dvasinė  blokada. Bet neskubėkite, dar neskubėkite  Einate pas Joną, bet... bet, regisi, kad  surasite Kaimyną. Ar jau užmiršote jį, a?

2011-11-27 12:37:26

Pelėda


--------------------------------------------------------------------------------

Komentaras: 

giedrex26 Parašė komentarų: 8660 2011-11-27 20:18:43 
Tai kas gi jis - Petras ar Leninas?

...dyvų dyvai ties tais dangaus vartais...o panašumas jų tikrai nemažas...

Visi komentarai (1)


Вы здесь » Kūrybos oaze » BŪTIES VINGRIUOSE » Scenarijai