Kūrybos oaze

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » Kūrybos oaze » DARBO KALENDORIUS (2013-JI) » Turėtų būti KASDIEN, bet aišku, kad taip nebus...


Turėtų būti KASDIEN, bet aišku, kad taip nebus...

Сообщений 11 страница 20 из 50

11

:writing:
Sausis 2013
  teka 08:39
leidžiasi 16:12
ilgumas 07.33

   Delčia
26 mėnulio diena

Šiandien -6°C / -4°C, debesuota
Rytoj -4°C / 0°C, sniegas

9
TREČIADIENIS

Bazilė Julijonas Algis Gabija Marcijona
Geriau patylėti, nei niekus kalbėti
Ožiaragis
  Gyvatė
9 / 02
********************************************

Eil. pakuždėti sau (XLV)

Štai pajaučiau sunkesnį  petį:
Atskrido varnas.
– Žiema be sniego.
Dieve, Dieve, kur esi?

Ir gera atsiliept į varno žodį,
Panert rankas į vėjų iškedentas plunksnas,
Iš snapo žiemoje lietaus išgerti
Ir patikėti nebūtu.

Jau vis geriau išmokstu būti savimi,
Kuris dar ryt, poryt, dar nežinia kada,
Tačiau varnai jau atskrenda iš ten
Ir tūpia ant peties su lietumi.

– Žiema be sniego.
Dieve, Dieve, kur esi?

Atsiliepimas į Agricolos  radijo pjesę  „10 minučių tylos“

   Na, ką tau pasakyti, mielas žmogau? Perskaičiau,  tačiau beveik iki  pabaigos skaičiau  nemeiliai. Ne tavo kaltė, kad taip. Didesnę dali apkaltos prisiimu sau, kadangi šiam skaitovui jau beveik 75.  Bet manau, kad dar didesnė bėda ta, kad ši tema valkiota – nuvalkiota iki koktumo taip, kad kur nepažiūri, vis užpakaliai savo  grožybes rodo, visi vienaip ar kitaip  seksu užsiėmę ar jo pasiilgę ir taip toliau ir panašiai. Tačiau akivaizdu, kad mano supratimui nepaklūsta, sakykim, pilkės ar bibliotekininkės supratimui, kurios skaitydamos šį kūrinį  įvertino aukščiau negu esė. Suprantama, ir literatūra  neatmeta skaitančiojo skonio. Gi aš skaitydamas tave bariau, peikdamas  ne kaip rašytoją, o kaip istoriką, kurio profesija, sakyčiau, labai dėkinga reikšmingesnių temų paieškai, o tu štai rašytojo talentą ir laiką  išbarstai paieškoms įvykių po antklodėmis. Bet ir tos antklodės tokios kaip kiekvieno – tavo, man ir visų, kaip kiekvieno vyro  ir moteries, o, sakysim , ne kaip kunigo ir  jos šeimininkės, o ne, sakysim, kaip seimūnės ir jos vairuotojo, o ne, sakysim, kaip mano kvailio senio ir kokios nors jaunos gražuolės, o ne, sakysim, kaip konservatorės ir socdemo, tarnaujančių  tautai po koldra ... Na, o pjesės pabaiga  jau sudomino ir mane, bet iki tokios pabaigos ilgas ilgas kelias.... Manau, kad  ne kiekvienas  sugebės tokį įveikti.. Priekaištų turiu ir daugiau, net ir dėl režisūros, bet  kuomet  suprantu, kad pats ir to  nesugebu padaryti, ką padarei tu, taigi beliko tik užsičiaupti...
Ir  vis tik nepasiduok  komunistiniam judėjimui, kodėl turėčiau būti kitoks...
O kadangi rašai geriau už mane, tai, aišku: 5 

Agricola:
dėkui už pervertintą vertinimą Pranai, ta pjesik3e buvo parašyta LRT radijo pjesių konkursui, kadangi komisija jos neatmetė, kaip neatitinkančios žanro kūrinio tai man buvo smagu, nes tokį tikslą sau buvau užsikėlęs parašyti radio pjesę, kadangi tai darė mano labiausiai iš lietuvių mylimas rašytojas Jurgis Kunčinas...nieko rimto ir nenorėjau čia parašyti, tik linksmą komediją, nežinau kaip iš tikrųjų pasisekė...
2013-01-09 08:50
    *******************

Padėka tetai Santai:
Teta Santa:
Skaičiau

Aš:
Ačiū, teta Santa, kad skaitei.
Tų, kurie skaitė arba bent atsivertę buvo, šiuomet, kaip rodo  "Rašyk" statistika, yra 76.

Teta Santa:
Visada skaitau, Praneli, ką parašai. Ne po vieną kartą skaitau. Pasakydavau klaidas, bet sakei, kad jų netaisysi, tad apie tokius "radinius" nei nerašau. Girti, kad patiko, būtų banalu. Tiesa, galiu skaityti tik pakuždėjimus ir apie Palėpę. Kitų kūrinių kažkodėl negaliu skaityti. Tikriausiai, aš, kaip laukinė, sugebu priimti tik tai, kas prisijaukino.
Ir dar, visai ne kaip vienuolė, nesugebu atleisti. Tas mano nesugebėjimas atvedė man tylą, nerimą. Taigi, Praneli, eisiu, kaip Eglė (iš "Eglė žalčių karalienė"), stovėti ant kranto. Nėra vietos man nei jūroje, nei sodžiuje. Apsikabinsiu du savo vaikus ir stovėsiu krante. Tik va, ne medžiais pavirtę būsime, ne medžiais...

Aš:
Nežinau, ką tau atsakyti. Galėčiau guosti, bet to  nedarysiu, kadangi neguodžiu ir savo dukros. O pastovėti prie  jūros  - irgi neblogai, tik neperšalk, nes atrodo, kad ligoms imli. Ir net  geriau be slogų apsieik, kol dar likimas nepašykšti dovanoti tai, ką verta įdėti į "Užrakintų moters svajų" kuperį. O  ar skaitai, ar  neskaitai, tai tavo reikalas - manęs tai nuo savo užsiėmimų neatgrasins. Aš irgi moku, sakykim, pavirsti  miškų...
Linkėjimai tavo šaknims... Te giliau, stipriau  į žemę skverbiasi ir iš jaunumės mokosi stiprybės O malonių iš aplinkinių, kol dar nereikia  mišių užpirkinėti, neverta laukti.
2013-01-09 11:47

*************

Štai teta Santa parašė;
Renkuosi tylą, kai nesugebu parinkti žodžių
Ir numetė į šiukšlių dėžę, kurią tuoj apspito ir poezijos vertintojai Klausimas:
Ar  viską reikia   vertinti, kas  parašyta? O juolab, kai  paties autoriaus nunešta į šiukšlių dėžę. Gal kartais  reikia išgirsti daugiau ir savo  kritiškumą  atidėti, palaukus  ne sakinio, o bent posmo... Kita  vertus, gal išvis, ką  autoriai suneša  į šiukšlių dėžės nereikalinga  vertinti? Aš suradęs tetos sakini išgirdau temą ir šitaip parašiau:

                     Renkuosi  tylą kai nesugebu parinkti žodžių...
                                                          teta Santa     

O ji, Tyla, net šypteli:
– Nebus tyliau –
Kai sunkios moters godos užgula krūtinę,
Karai ir tyloje,
Ir  ten plaktukai tauška,
Vis kaldami prie kryžiaus ją.

Štai ir dabar aniems atrodo
Turėtum pamosuoti šypsena,
Ir  barasi maištaudami prieš žodį,
Taip skaudžiai tartą tyloje...

12

Sausis 2013
  teka 08:39
leidžiasi 16:14
ilgumas 07.35

   Delčia (dylantis)
27 mėnulio diena

Šiandien -4°C / 0°C, sniegas
Rytoj -6°C / 0°C, sniegas

10
KETVIRTADIENIS
Agatonas Vilhelmas Ginvilas Ginvilė Vilius

Po svetimu stogu ne visada patogu
Ožiaragis - Gyvatė - 10 / 02

13

Sausis 2013
  teka 08:38
leidžiasi 16:15
ilgumas 07.37

   Delčia (dylantis)
28 mėnulio diena

Šiandien -6°C / 0°C, sniegas
Rytoj -10°C / -3°C, debesuota

11
PENKTADIENIS

Marcijonas Stefanija Audrius Vilnė Palemonas

Į kito širdį neįlįsi
Ožiaragis
  Gyvatė
11 / 02

14

Sausis 2013                            ---------------------------------------------------------------------------
  teka 08:37
leidžiasi 16:17                       ----------------------------------------------------------------------------
ilgumas 07.40
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
   Jaunatis
0 mėnulio diena                    --------------------------------------------------------------------------------

Šiandien -7°C / -4°C, debesuota
Rytoj -14°C / -7°C, debesuota

12
ŠEŠTADIENIS

Arkadijus Cezarija Cezarijus Vaigedas Lingailė Ernestas Cezarė Cezaris
                                                     Svetima lazda geriau kuprą išlygina
Ožiaragis
Gyvatė
12 / 02

        Harker su ugnelėmis   

Kai nežinai kas čia pat tiesiog panosėje vyksta ir, beje, labai triukšmingai, kai supranti, kad dėl tokio sujudimo ir pats prikišęs pirštus, ne taip lengva ištverti nepasijaudinus, nesusidirginus. Truputį vėliau džiaugiausi, kad nelengvu momentu pavyko neužsimiršti ir netingėti atsiminti, kad atgalinio sugrįžimo iš lapkričio į spalį priežastis buvo ta, jog atsitiko taip, kad per Vėlines nebuvo atsiminta Harker ir apsieita be uždegtos jai žvakutės. Numanau, kad tokį neįprastą savikritišką savęsp vertinimą išgirdo ir aukštesni dievai ir tokį apsisprendimą laimino, padedami nemenka dvasine talka. Tai, kas plika akimi atrodo paprasta, visuomet kartu yra ir sudėtinga. Harker  buvo čia pat, bet dažniau pasimesdavo, išnykdavo, užleisdama akims reginius, kurie atsiranda be mūsų pastangų juos čia matyti ir turėti. Pirmoji į mūsų nenumatytą veiklą atėjo būtent ji, teta Santa – atėjo paprastai, kaip ateinam kiekvienas, kad ir pasisveikinti ar kažko pasiteirauti. Bet nuovokesnis protas jau anksčiau galėjęs pastebėti, koks didelis pasaulis atsineštas jos akyse. Žiūri, matai, bet nenori tikėti, kad  matai. Lengviau suprasti, kad gal taip sapnuoji, o tuomet vykstantys reiškiniai darosi labiau priimtinesni. Nelauktai Palėpės apartamente sugrįžo ne tik seniai matytas ponas Ypata, bet ir Harker, o kartu  su jais ir Paulina Valentukevičienė iš Šklėrių, jau senokai gyvenanti mirtyje. Iš jos, mirties, ir mano tėvas su daug politinių kalinių, kurie taip pat jau atėję iš mirties, tačiau neatrodo, kad jie tai žino. Jie čia  dar atkarpėlėje laiko, kuris iki 1940 -jų ir tėvas dar neperšokęs Jėzaus Kristaus metų ir atrodantis taip, koks jis buvę 1939 metais. Ir kaip betark, kaip bemanyk, o vis tik neišeina ateistiškai  ištarti: mirė, ir  sudiev, nėra. Net jų vietos mums, gyviesiems, paliktos.
  – Reikia, kažką daryti, dzieduli. Nežinau kodėl, bet nieko nesuprantu, kas čia vyksta. Ar dažnai taip? – prisilietė prie peties šiame sąjūdyje labiausi užmiršta Harker.
  – O aš? Manai, kad supratu. Neprisimenu, kad taip kada buvę. O priežastis? Numanau, kad ją geriau supranti. Aš tik įtariu. Kol kas net nelabai aiškiai, bet... bet labai prašau tavęs: nesupyk, kad taip atsitiko.
    – Aš turbūt labai pavargusi. Jau nelabai ir tave suprantu ką šneki. Kodėl turėčiau supykti?
  – Patikėk, Harker. Šventais žodžiais kalbu, kad ilgą laiką nežinojau, kad tu mirusi.
  – Mirusi? – nustebo Sigita (Harker).
  – Palauk, palauk.  Žinau, kad nemirusi, bet mūsų kalboje, deja, taip sakoma. Taigi pagalvojau: prapuolė Harker kažkur. Parašė mums 18 eilėraščių ir prapuolė. Bet kodėl jai neprapulti, jeigu dar jaunystė. Jauna moteris. O paskui, kai sužinojau ir atėjo Vėlinės, užmiršau uždegti žvakutę. Ten, Vievio kapinėse. Ir ką daryti, kai šaukštai po pietų? Bet taip tik sakoma, kad po pietų. O truputį geriau pagalvojus suvokiau, kad reikia sugrįžti atgal. Pradžioje net nemanėme, kad būtinai į spalį ir būtent į Vilniaus dieną. Bet taip atsitiko, kad dabar joje.  Ir jau sunku iš jos išeiti. O kai ilgiau užtrukęs išeini - atrodo, kad iš numirusių prisikėlęs: kažkas jau gyvena kitaip. Nelabai net suvoki, kas aplink darosi. Ir save vos beatpažįsti: nei žinai apie ką su sutiktu žmogumi kalbėti, nei kaip kalbėti.
    – Palauk, dzieduli, palauk.  Mudu suka į sceną, – paėmė už rankos Harker.
    – Kaip – suka?
    – Ot taip. Regis, tapsime atskiru scenos paveikslu. Trečiu, ketvirtu. Nežinau, kelintu, bet...
    – Vyra, moterys, ką darote? – žvalgydamasis po besikeičiantį scenovaizdį nenorėjau būti kažkur kitur, bet tuo metu kartu su Mundžiu priėjo Vidinis.
    – Jonas iš Griškabūdžio ateina, – pasakė ir atrodė, kad jis tokiu pranešimu paaiškina, kas, sergėk Dieve, dar  galėtų mums būti neaišku: ir kodėl keičiamas scenovaizdis, ir kokio turinio paveikslą nusitaikyta atlikti mudviems su Harker, ir bendrai – kodėl tokia netvarka, kai, regis, esi verčiamas kažkokius dalykus pasakyti atsiradęs scenoje, būdamas po jos žvaigždynais. Mundnis, pažinęs Harker, netikėtai stabtelėjo ir  atsišliedamas atgal:
  – O aš maniau...
  – Ką manei, žmogau? Ką tu manei? – nervingai subruzdau užstodamas Harker plačiu kūnu nuo jo ir kitų akių.
    Būtent tuomet pasirodė masyvus Jono iš Griškabūdžio siluetas. Pamatęs mus įstrigo kaip aplietas vandeniu ir suledėjęs Senis Šaltis.
  – Negi tiesa, kad nėra Harker?..
  – Tu ką? – pakilo į karą Vidinis. – Tu ką? – pakartojo kelis sykis, dar labiau slėpdamas savimi Harker, bet jis irgi matė, kad Jono kelias pas mus buvo labai greitas ir todėl jau atlaidžiai: – Pirma pasisveikink, mielas kaimyne. Ir mokėk atskirti grūdus nuo pelų. O melą pažink net neprisileidęs jo prie ausų.
  – O Viešpatie, koks tu gailestingas! – lengva širdimi už visą Griškabūdį atsiduso Jonas.
  Nežinia kaip šalia atsirado ne kurie apyvokos daiktai, o tarp jų ir mano rašomasis stalas. Pakėliau Gaudento rašytą  laiškutį, pradžioje norėdamas paslėpti jo turinį nuo nelauktai atsiradusio svečio, tačiau netikėtai apsisprendžiau priešingai. Ištiesiau ranką su rašteliu Jonui iš Griškabūdžio.
    – Štai ir Cieksas Želbungis rašo. Skaityk! Ir kitiems pasakyk, kad  žinios apie Harker mirtį yra prasimanymas ir tik.
      O raštelyje jo parašyta:
    Labas, labiausias
Harker tą patį pavasarį mirė nuo plaučių vėžio. Deja, toks gyvenimėlis.
  Jono rankos suvirpo, į veidą įsimėtė raudonis. Bet tai imlaus proto žmogus, todėl greit suvokė, suprato, kad tokių žmonių kaip Harker – jaunų, gražių, talentingų – seniai neturi teisės laidoti. Ypač tokie, kaip mudu su Vidiniu, tačiau ir jis, būdamas gerokai jaunesnis ir puoselėdamas draugystę, solidarizavosi savo būsena (ar vaidinimu) bent mintyse pasivadindamas seniu.
  – Prisėsk, Jonai, – pakvietė Vidinis.
  – O Viešpatie, koks tu gailestingas, – sudejavo Jonas iš   
Griškabūdžio, ieškodamas užpakaliu kėslo. – Ir kas man galėtų pasakyti, iš kur tokie  gandai? Kodėl jie kažkam reikalingi? Kam prireikia laidoti gyvus žmones?
  – Taigi, – sausai burbtelėjo Vidinis ir pats nepataikydamas paskui plūgą pėduoti ariama vaga, jau taip: – Sarmata prisiminti, kad ketvirtuose metuose sužinojome, jog mūsų pašonėje yra nežinoma mirtis. Bet gal tokie dalykai ne šiaip sau? Galbūt net ne šiaip sau, kad per Vėlines užmiršome uždegti žvakutę Vievio kapinėse?
    – Galima buvo tai padaryti ir be kapinių. Persižegnojai pats, peržegnojai uždegtos žvakės ugnelę. Daug galimybių yra paminėti žmogaus netektį, nepaisant kur bebūtum, tačiau  deja, deja. - nesmagu buvo atsiminti.
  – Žinoma, kad taip, – atsiliepė Harker, išeinama iš už mūsų nugarų. Dabar jos rankose degė mažytė ugnelė – gal žvakutės, gal gintarėlio, o gal saujoje laikė jonvabalio švieselę. Atrodė jau nebe ta, kurią ką tik matėm. Dabar jos rūbas buvo  labai panašus į tetos Santos. Ne abitas, bet kaip abitas. Kažkodėl niekas nesuskatome nustebti, kaip ji čia tokia taip netikėtai atsiradusi. Netgi neatrodė, kad tai galėtų būti įsimintinas įvykis. Ot, prasiplėšė debesėlis ir pro properša pasirodė gilesnio dangaus skiautelė. Buvo rami, natūrali, visai ne kaip scenoje, o ir  mums nebuvo jokio ūpo rodyti save, nes patys tapome žiūrovais gilesnio dangaus lopinėlio.
  – Taip, ponai, yra daug būdų, kaip žmogų prisiminti. O Vievio kapinėse, kad ir per Vėlines, man šaltoka. Tik, prašau,
nepriimkite išgirstus žodžius kaip priekaištą. Oi, ne! Gal kas prisimenate, gal – ne, bet pirmas iš aštuoniolikos mano eilėraščių pavadintas „Atsiprašau“. Kas gal skaitėte, kas – ne, bet atrodytų keista, kad ir dziedulis dar jo neperskęs. Ir štai sakau: Dieve, laimink šitokį  jo neperskaitymą. Mat sumanęs dziedulis eilėraštį perskaityti eilėraščiu.
  – Eilėraščiu perskaityti „Atsiprašau“ nepasisekė. Nepasisekė įveikti jo net keliais eilėraščiais, - prisipažinau nepasigėdydamas ir dar: - Manau, kad gal pavyks perskaityti septintuoju. Netikras, kad pavyks, bet labai tikiu, -  pasakiau taip įprastai it šį kalba būtu užsiteisusi iki nuobodumo.
  Kažkiek tylos buvo, bet tik ausyse, kuomet atrodo, kad apie ją galima kalbėti geriau - blogau. O iš tiesų, ji, tyla, mano supratimu,
tik tam, kad dar geriau išgirstume, kaip gelia ar skauda žmoguje, kaip nelengva ryžtingiau priimti vienokį ar kitokį sprendimą: į prarają ar į dar vieną  kalniuką, už kurio ta pati praraja.
  – Ponai, kiek čia mūsų yra? – dabar jau paklausė Harker ir pradėjo skaičiuoti:  – Vienas, du, – skaičiavo Harker save, mane, Joną iš Griškabūdžio, Vidinį, Mundį, o pritrūkusi šešto, pasakė, kad, girdi, būtų gražu, jeigu atsirastų tas, kas juo panorėtų būti. Dar po ramios  sekundėlės jau kvietė į kompaniją ateiti tetą Santą. Netrukus jos paprašyti, ištiesėme po dešinę ranką ir ant mūsų delnų pradėjo šviesti ugnelės, panašios į tą, kuri švietė ant Harker rankos delno.
(Iš „Nestabdyk šaltinio“)
2013-01-12 20:49

15

:offtop:

16

Sausis 2013
  teka 08:36
leidžiasi 16:19
ilgumas 07.43

   Jaunatis
1 mėnulio diena

Šiandien -15°C / -9°C, mažai debesuota
Rytoj -13°C / -11°C, debesuota

13
SEKMADIENIS

Veronika Dargaudas Gilvydė Iveta Raimonda Vera Hiliaras

Laisvės gynėjų diena

Bloga pati ir gerą vyrą pagadina
Ožiaragis
  Gyvatė
13 / 0

17

Sausis 2013
  teka 08:35
leidžiasi 16:20
ilgumas 07.45

   Jaunatis
2 mėnulio diena

Šiandien -13°C / -11°C, debesuota
Rytoj -11°C / -4°C, debesuota

14
PIRMADIENIS

Feliksas Teodozijus Auksė Hilarijus Laimis Lilija

Yra pradžia, bus ir pabaiga
Ožiaragis - gyvatė - 14 / 03

***************************************************************

Eil. pakuždėti sau (XLVI)

Sustoki, Vakare,
Juk ne akimirkos prašau,
Kuri į Rojų kelia.
Ryte suskaudus,
Dieną skauda,
O vakare – labiausia.
Pats sau, kaip sakoma – kryželis.
O štai girdi: norėčiau dar pabūti,
Kad ir ... kokiu esu.
Vadinasi, man laisvė nelabai svarbu.
Žvangu kaip caro Lukiškės grandinėmis
Bet vis dėlto....
Sustoki, Vakare,
Juk ne akimirkos prašau,
Kuri į Rojų kelia.
Jau ir naktis išmoko manimi skaudėti,
Bet kai eilėraštis ateina,
Ar reikia dar geriau?
[/align
*************************************************

Teta_Santa
dienos

Sustok, Vakare,
Juk ne akimirkos prašau,
kuri į Rojų kelia.
Ryte - viltis.
Dienoj-darbai.
O vakare - tik pamatuoji kelią.
Matai kitų
prabėgančius gyvenimus,
kalendoriuj savo dieną įrašai.
Vadinasi, jie susipynę,
mūs gyvenimai.
Priklausom vies nuo kito, kaip sparnai,
Bet vis dėlto...
Sustok, Vakare,
Juk ne akimirkos prašau,
kuri į Rojų kelia.
Jau rytą Viltimi vadinti išmokau
ir dieną Duoną kept,
kad vakare vėl susirinktum sotūs.

(pagal  Prano pakuždėjimą)
2013-01-14 10:19

JONO IŠ GRIŠKABŪDŽIO NERIMAS (prieš gimtadienį)

Pranas - tetai Santai 
Aga...
O Šnekorius galėjo paprašyti į balių. Betgi suvalkietis -
pas kitus, prašau, nors kasdien, o kitų  pas save - ir kartą per metus nelabai įsiprašysi.

Šnekorius 
Mielai kviečiu ir Tave ir tetą Santą. JŪs patys geriasi svečiai suvalkiečiui. Teta vienuolė, tai jau tikrai blaivininkė, o Tu šiaip negeri. taigi nuostolių nedaug :DDDD O jei rimtai tai ima rūpestis kas šašlykus keps, nes žada stiprokai pašalti.
2013-01-14 15:07

Šnekorius 
Pranai, negaliu nepasigirti. Marti ką tik teleloto išlošė 10000 litų.

Šnekorius 
Bijau dėl to laimėjimo, Pranai. Tai to sūnaus pijokėlio šeima. Bijau kad visai neprasigertų, bet viltis  lieka. Na, o sveikinti neskubėk. Prisimink, kadf abu esame vandeniai :) dar lygiai savaitę pabūsiu metais jaunesniu :)
2013-01-14 17:58

18

Sausis 2013
  teka 08:35
leidžiasi 16:22
ilgumas 07.47

   Jaunatis
3 mėnulio diena

Šiandien -11°C / -3°C, sniegas
Rytoj -5°C / -4°C, debesuota

15
ANTRADIENIS

Paulius Skirgaila Snieguolė Meda Povilas

Klaipėdos diena
Ieškodamas ir velnią surasi

Ožiaragis  Gyvatė  15 / 03

  **************************************************

Buvau nukeliavęs į archyvą. Ten, netoli studentų miestelio. Žodžiu, Saulėtekio teritorijoje. Ko ieškojau,
neradau, tik  kelis užrašus iš tėvo tarnybos vokiečių okupacijos metais. Žadu rytoj dar nukakti. Jeigu ir nieko nesurasčiau, vis tiek  gerai -atkrito tam tikra moralinė našta. Bet  archyvų daug - ieškosiu toliau. Man labiausiai rūpi  jo kalėjimai lenkmečiu.

1. 2013.01.15 16:11, Asta Baranauskienė rašė:
Mielosios skaityklos darbuotojos,
nuoširdus dėkui už kantrybę "globojant" mano tėtį -- nepatyrusį archyvo skaityklos skaitytoją Praną Karloną.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos
Veiklos administravimo skyriaus vedėja
Asta Baranauskienė

2.Miela p. Baranauskiene,

Mums didelė garbė ir malonumas bendrauti su tokiais šviesiais ir maloniais žmonėmis, koks yra Jūsų Tėtis. Mielai "globosime" jį, kada tik reikės.
Pagarbiai,
Inesa Petkevičienė
Inga Bumažnikova

19

teka 08:34
leidžiasi 16:24
ilgumas 07.50

   Jaunatis (pilnėja)
4 mėnulio diena

Šiandien -6°C / -5°C, debesuota
Rytoj -11°C / -6°C, sniegas

16
TREČIADIENIS

Marcelis Norgailas Norgailė

Šuo ir kariamas pripranta

Ožiaragis
  Gyvatė
16 / 03

Taip, ir šiandien ten keliavau ir  buvau archyve. Deja, ieškomos tėvo  bylos neradau. Atrodo, archyvo darbuotojai dar nusiteikę paieškoti be manęs.
Dėkui  jiems

20

Sausis 2013
  teka 08:33
leidžiasi 16:25
ilgumas 07.52

   Jaunatis (pilnėja)
5 mėnulio diena

Šiandien -10°C / -8°C, debesuota
Rytoj -12°C / -10°C, debesuota

17
KETVIRTADIENIS

Antanas Dovainis Vilda Leonilė
Aukščiau bambos neiššoksi
Ožiaragis
Gyvatė
17 / 03

Gera matyti gerb. prezidentę su maža poezijos knygele.
Sėkmės linkiu
                               Pranas  Karlonas (parašas)
   
Su tokiu įrašu vienas knygelės  „Eilėraščio sėja“ egz. šiandiena iškeliavo į prezidentūrą.


Вы здесь » Kūrybos oaze » DARBO KALENDORIUS (2013-JI) » Turėtų būti KASDIEN, bet aišku, kad taip nebus...