Šiandien atsivertęs Agcikolos namus "rašykuose", suradau eilinį kūrinį apie savo viengungio ir laiptinės kaimynų gyvenimą ir bendravimą. Ogi žiūriu, kad ir mano ten būta
matyt, nusilesęs buvau, kad neatsimenu, kad aplankiau Dažniausia taip ir būna po gerų vaišių
Atsinešiau jo kūrinėlį arčiau savęs.
agricola
KAD TAVE GALAS
Netikėtai, pasigirdo skambutis.
Net krūptelėjau, rytas ankstyvas, tokiu metu į svečius niekas neina, nebent iš svečių užsibuvę, gali išeidinėti. Bet išeidinėdami į duris neskambinėja.
Juo labiau, kad ir nelaukiau, nei įeinančių, nei išeinančių svečių.
O čia dar skambutis nuspaustas ir neatleidžiamas skamba ištisai.
Vėl bus vaikigaliai įsitaisę laiptinėje užkirtinėti skambučius ir kikenti kur nors vienu ar dviem aukštais žemiau iš besikeikiančio žmogaus.
Bet vaikigaliai tokiu metu dar miega sapnuodami savo išdaigas.
Na, šitaip įkyriai skambinti.
Pasižiūriu per akutę ir savom akim netikiu – Pranas.
Va tau ir chuliganas.
Veidas rimtas.
Dabar jis man priminė personažą iš seno filmo Žmogus su šautuvu, kuriame personažas panašiu būdu skambino į duris.
Atidariau duris, nespėjau nė susišukuoti prieš tai tik dantis ploviau vonioje.
Pranas mauna tiesiu taikymu į virtuvę ir geria vandenį iš mano arbatinio puoduko.
- Kas nutiko, Pranai? – Klausiu, žiūrėdamas į drebančias rankas.
- Tu nepatikėsi! – Sumurmėjo ir toliau gėrė vandenį.
- Nepatikėsiu kol nepapasakosi, ir negerk tu to drumzlino skysčio iš krano.
- Man nesvarbu. – Atsiliepė iš puoduko gelmių Pranas, kurį tuo metu mintyse pavadinau Pranu – fatalistu.
- Na, gal kokio valerijono įpilti tau?
- Valerijonais save tručyk, man geriau įpilk brendžio.
- Nuo labo ryto?
- Nuo labo. Labas. – Paspaudė dabar mano jau kiek padrėkusią nuo nežinomybės ranką.
- Taigi... laidoku niekada nebuvai...
- Pilk greičiau, nemoralizavęs, kaip tas iš trečio aukšto! – įsakė Pranas, griežtu, Žmogaus su šautuvu balsu.
Beliko tik trūktelėti pečiais ir atidarinėti šaldytuvą, nors tai darant dėl visa ko pikto žvilgtelėjau atgal, kad įsitikinčiau ar tikrai Pranas neturi ant peties šautuvo.
Neturi, nebent, kur už rumbo užsikišęs, tas senas partizanas, ir dabar jau brendžio gėrėjas nuo labo ryto.
Šyptelėjau nuo tokių minčių, įpyliau jam pusę „granionos“ stiklinės brendžio.
- O sau?
Įsipyliau ir sau, kas beliko.
Išlenkėm vyriškai iki dugno.
Dar pagalvojau, kad geras aktorius turėtų būti Pranas, nes šitaip ilgai išlaiko pauzę.
Man jau rankos nuo tos pauzės visai sudrėko, o jis nieko nesako.
Gal čia toks būdas pasitaisyti iš po vakar?
Bet kad niekada nepraktikavo.
- Karietą pavogė. – Tyliai pasakė išgėręs.
- Ką? – Nesupratau.
- Karietą pavogė, supranti mane?
- Nesuprantu. – Pasijutau jau nebesuintriguotas, o susikvailinęs, kad nesuprantu apie kokią karietą čia jis kalba.
- O ta karieta, o ta karieta
Su ja važiavo pats Vaisinta... – Jau rypavo ar repuoti pradėjo visas nelaimingas Pranas.
Įpyliau jam dar, ir sau žinoma, išgėrėm...
Išgirdau skambutį į duris. Tokį ilgą nenutrūkstantį.
Pramerkiau akis.
Taigi sapnavau aš čia viską pasirodo.
Reiškia niekas nieko iš Prano nepavogė.
Bet į duris įkyriai skambino, taip kaip vaikigaliai buvo įtaisę prieš kokį pusmetį, užstriginėti su degtuko nuolauža skambutį, ir laukti, kur apačioj, bei kikenti išgirdus kaip keikiasi koks skambučio savininkas.
Pažiūriu per akutę ir savom akim netikiu – Pranas.
Va, tau ir chuliganas.
Veidas rimtas.
Dabar jis man priminė personažą iš seno filmo Žmogus su šautuvu, kuris tokiu būdu skambino.
Atidarau duris.
Pranas šypsosi.
- Labas rytas, kaimyne.
- Labas.
- Negaliu nepasidžiaugti. Išleidau eilėraščių knygą ir atnešiau tau padovanoti. – Atkišo man knygą, taip kalbėdamas.
Aš įsikibau į knygą ir negaliu jos pajudinti iš vietos.
Na, čia dabar, su tokia mintim ir pabudau, besilaikydamas už lovos galo.
- Kad tave galas. – Pakračiau galvą, įsitikindamas, kad dabar jau tikrai pabudau iš miego.
KOMENTARAI:2009-11-22 16:16 Ateistas
Talentingai. Kažkaip jaučiu, kad galit ir daug, daug daugiau. Visgi, fragmentas gražus.
2009-11-22 16:14 Pranas
Na, va tau, kad tave kur... O aš galvoju, buvau ar nebuvau pas tave. Keičiu nuomonę. Vis tik moki svečius priimti! Bravo ir dėkui. Dabar žinosiu kur iš pat ryto eiti.
Ateisu dažniau.5.
agricola dėkui visada prašom, ir įpilsiu ir užkasti duosiu...tikiuosi kada ne tik sapne sutikti ...
2009-11-22 16:04 Ži_Vi
kad tave... yr giars
2009-11-22 15:06 Dalija Kiliesienė
Būna, tiesa retai, kad sapnai išsipildo. Kaip šaunu būtų, kad šį kartą taip ir atsitiktų ir kad tai būtų tas Pranas, iš Šklėrių
agricola
dėkui, tas pats Pranas...
ŠYPSENOS IR GRIPAS BIJOSI
PRANAS;
Čia nedaug ką galiu padėti.
O dėl to, kad puolė visi ginti mane, tai manau kitaip - jie puolė ginti mano amžių, seną žmogų, kurio jau ir šunys nekanda. Bet nonoriu, kad apie tai man primintumėte. O kai man čia bus negerai - aš ir nebūsiu. Argi čia problema? Pamanykit! Parašė vienetą! Jeigu tas žmogus prie to vieneto parašo ir varda, vadinasi - jis prisiima moralinę atsakomybę ir šitaip formuoja požiūrį apie save, sakyčiau "turtina" savo charakteristiką. Tuomet žinai, su kuo turi reikalų. Ko reikia saugotis net ir gyvenat ne "rašykišką gyvenimą. Tokie žmonės ir kitur gali perimti su kuolu, ugnimi ar pistoletu. Kaip čia, taip ir kitur jie nori ir norės, kad jų bijotumei. Bet dar kartą: biauriausia vis tik, kai nežinai kas mušia, o valdžia tam teikia palankiausias sąlygas. O Riva? Ji gi pasirašė, ji šia prasme pasielgė padorai. O kad čia ir piemenų yra, tai visai normalu. Rivą irgi skiriu prie tokios kategorijos būtybių, bet ši svetainė labiau priklauso jiems, negu tokiem pirdiloms, kaip aš... Ačiū diev, kad aš čia, kaip suprantu, vienintelis tiek "nusipelnęs".
Beje, nesmagu buvo sužinoti, kad ir Jūs pasidviguminate ir iš dvieju pozicijų vertinate tą patį kūrinį, suprantama, neigiamais pažymiais. Aš netgi nesuprantu, kam to reikai- būti dvigubai...
Taip kad mes visi daugiau ar mažiau esame velnių panešioti. Angelukų gal neieškokime...
Nepykite, kad tiek daug parašiau ir gal ne taip, kaip Jums norėtųsi. Rašau taip, kaip aš suprantu, neužmiršdamas, žinoma, ir Rivos patarimo - mokytis, mokytis, mokyti... To, beje, linkiu ir visiems.
Smarkiai Supykusi
tas pasidvigubinimas buvo netyčinis ir tiesiog išprovokuotas nepadoriu elgesiu. Supratau jus - nepatinka,nebūk. Bet jei kitais atvejais tinka? JEi tinka kitų žmonių pasisakymai? Tai dabar dėl vieno ar kelių turiu palikti šią erdvę,kaip koks beteisis baudžiauninkas? Kartais manau,kad Lietuvos nebus vien dėlto.kad su žmonėmis daroma kas norima,nes visiem tinka,kol pačio nepaliečia,o gintis turi,kaip koks Kedis,kaip vienišas vilkas ir trauktis ,trauktis į vienatvės mišką. Sudie.
PRANAS;
Ką galėčiau pasakyti daugiau, jeigu Jūs pati suprantate, kad negalima išeiti dėl vieno kito. Aš irgi dėl tų vieno kito nepalieku šios svetainės. Juk daug čia žmonių labai nuoširdžių, puikių, nesislapstančių. Tai va su šitais ir libdykime tą mums tinkamą Lietuvą. Bet gal vis dėlto be mirties bausmių...
Na, laikykis. O gerą pažymį Tau visuomet rašau,
Ir rašau pagal savo supratyimą. Gerai rašai, patinka man Tavo mūzos ir aš džiaugiuosi, kad jos čia, o ne kur kitur yra. Bet gali būti juk ir tokių, kam nepatinka. Yra tokių autorių, kurie ir man nepatinka. Bet argi man labai reikalinga pasakyti jam, kad jis man nepatinka?
Aš to nedarau. Tačiau iš tikrųjų tai irgi yra veiksmas, bet jis man atrodo protingesnis.
O patinkančią mūzą, žinoma, stengiuosi pagirti. Nes kaip kitaip padėkoti lyg ir nežinau kaip...
Būk!
Smarkiai Supykusi o aš tiesiog pavargau kovoti už savąją saviraišką ir taip nusibodo "iš piršto laužti " komentarai. Teškia Ar niekai gali būti prasmingi?
Na pažiūrėk-eilius juk be skirtukų,opasidėk mintyse dvitaškį-paaiškinta, paakcentuota,pabrėžta, meninė priemonė tokia...Va tie dalykai. Kai imi aiškinti jiems-oi bloga,arši,nes argumentų neturi.Anąsyk ėmiau aiškintis su Aivarsu dėl rimo,ritmo-pasirodo jis neturi jokių teorinių pagrindų,svaičioja kažkokias savo sugalvotas nesąmones.
Pranas
Na va, esi jau Mažiau supykusi. Netoli tas laikas kai būsi Besišypsanti Ema.
Kai tik nusišypsosi, tokia ir būk...
Šypsenos ir gripas bijosi.
